Atsiliepimai Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos
Vyskupija Literatūra Tautosaka Naujienos
Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija


Vardas Nuomonė Atsakymas
Arns
2009.12.28 18:42:14
Nuognē sveikėno Tamstas so švėntiem. Linko gražė korībėnė darba ė ků daugiau anū ožbėngtū. Tǡp pat nuoro pasėdžiaugtė 4 nomerio „Žemaitiu žemės“ (matiau kelės klaidėkės, bet spiejo jau nomeris ėšleists ė spausdintam gal anuos sogaudītas) ė dā nuoro pasėdžiaugtė naujēs CD: pasakuom ė dainuom. Pėrms monë dėdlē naudings - pats daug pasaku nȧmuoko, vo vāků pasėklausītė būs kap tik :)   Diekou!  
Lina
2009.11.05 20:09:06
Manau,kad jūsų puslapyje turėtų būti daugiau padavimų   Dėkojame už pasiūlymą. Bandysime jų pateikti.  
varniškis
2009.10.01 14:12:19
Unti tu Unti nu Varniū :) negi dā nepastebiejē, kad če "dūnininkā" su sava ruoda nelabā pageidaujami. Bet būkem kuntri, ateis da čiesas, kad i mumis kada nuors už tikrus žemaičius skaitīs i nieks nepasakuos, kad rek sakīti "douna", o ne "dūna" :)
Mes juk žinuom, kad "dūnininku" ruoda vistīk ī pati gražiausi :)

 
Varniški, varniški, kū tu če rašā. Esi žemaitis ė nieks tavis iš kitū žemaičiu naišskīr.  
Herburtas
2009.09.28 17:18:33
Morėčiau išsakyti savo nuomonę. Labai gražu, kada stengiamės pabrėžti savo etninę, o gal netgi tautinę kilmę. Tiesiog nuostabu ir labai dėkoju už šį nuostabų darbą. Tačiau šios svetainės kūrėjams norėčiau išsakyti kritiką: jei jau priskiriate žmones žemaičių kilmei tai bet tautybę jų išsiaiškinkite. Įkeliu vieną giminę:
Sapiegos. Lietuvos didikų šeima, davusi didelių politikų, karių ir veikėjų, nusipelniusi krašto kultūrai. Jų įtaka Lietuvoje ypač pasireiškė XVI a. pabaigoje, XVII ir XVIII amžiais. Už juos galingesni Lietuvos istorijoje buvo tik Radvilos. XIX a. Sapiegos save jau laikė lenkais ir priklausė vienai iš 12 turtingiausių Lenkijos šeimų. Giminės pradininkas ­ Sermionas, XV–ame amžiuje buvęs LLV valdovo Kazimiero raštininkas. Povilas Sapiega (1656­1715) nuo 1713 metų buvo Žemaitijos vyskupas, Adomas Steponas Sapiega (g. 1867­ m.1951) vyskupavo Krokuvoje.
Aleksandras Sapiega. Žemaičių vyskupas. Kilęs iš kunigaikščių giminės. Mokėsi Liubline, Krokuvoje, Bolonijoje, Perudžijoje, Romoje. Geras teisės žinovas. Lietuvos referendorius. Į kunigus įšventino vysk. J. Tiškevičius. Palaikė lietuvybę, nors pats lietuviškai kiek pramoko kalbėti tik dirbdamas Žemaičiuose. Pradžioje, kol Žemaitijoje siautė maras, vyskupiją buvo pavedęs valdyti Povilui Puzinui. Vėliau, atvykęs į Žemaičius, čia gana uoliai rūpinosi vyskupijos reikalais, švedų ir maro nusiaubto krašto atgimimu. Atstatė Kražių vyskupiją, galutinai iš kalvinų perėmė Šiluvos bažnyčią. Vėliau buvo paskirtas Vilniaus vyskupu ir čia dar labiau išgarsėjo kaip lietuvių teisių gynėjas. Jo rūpesčiu Vilniuje buvo pradėta statyti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. A. Sapiega atnaujino Vilniaus katedrą, pastatė tiltą per Nerį, nuolat rūpinosi parama vargšams. Vyskupo palaikai ilsisi Vilniaus katedroje.
Povilas Bernardas Sapiega. Žemaičių vyskupas. Gimė 1656, mirė 1715 m. Dalyvavo kare su turkais ir už nuopelnus jame buvo gavęs pulkininko laipsnį. Dvasininko kelią pasirinko 1686 m. 1701 m. įstojo į vienuolyną. Čia jam suteiktas Bernardo vardas. Žemaičių vyskupu įšventintas 1715 m. sausio 21 d. Varšuvoje. Iš čia važiuodamas į Žemaitiją susirgo ir mirė, Žemaitijos taip ir nepasiekęs.
Tai jie žymūs žemaičiai ar Žemaitijos kraštui nusipelnę žmonės. Jei gali kūrėjai, tai padarykit atskirus sąrašus. Nes į šitą sąrašą pilnai patektų daugelis pasaulio politikų, kurie bent kartą kažką padarė Žemaitijos krašto labui.
Tai tiek. Sėkmės
 
ačiū už informaciją!  

2009.08.09 14:56:59
Gerbiamieji, privalau papildyti Jūsų nuorodas apie kai kuriuos minimus tautiečius:
Leonas Baltrus (apie: Muzikos enciklopedija. A-H. –MELI, 2000, p.122.Aleknaitė-Bieliauskienė R. Leonas Baltrus per pasaulio scenas.Monografija. – Vilnius, VPU, SKI,2004, 128 p.)
Apie raseiniškį smuikininką, pedagogą, prof. Praną Joną Urbą:
Muzikos enciklopedija. U-Ž, p.525; Aleknaitė-Bieliauskienė R.Susitikimai su praeitimi. Monografija. – Vilnius: Rgrupė, 2007, 255 p.
Pagarbiai, Rita Aleknaitė-Bieliauskienė  
Ačiū!  
dėl smgumo Ričardui ir kt.
2009.07.30 15:13:25
Daug yra tų žemėlapių ir čia tik vienas iš jų kur kada yra buvusi Žemaitija- Samogitia, Žemoji Getija - http://foto.delfi.lt/picture/177845/

ir dar pora įdomių - http://foto.delfi.lt/picture/196949/
ir - http://foto.delfi.lt/picture/182889/
 
Dėkojame už informaciją.  
Zemait-Kursis
2009.07.08 18:32:16
ricardas 2009.06.26 17:08:58
Niekas nebekalba zemaitiskai tavo minetose krastuose, nes visiskai sulietuvejo, sulietuvejimas tebevyksta toliau - zemaitiskos kalbesenos plotai vis traukiasi, po kurio laiko gali visiskai isnykti, taciau nepriklausomai nuo to Zemaitija nepraras savo vardo pokol ji isliks zemaiciu atmintyse. Argi rusas apsigyvenes Lietuvoje ir nebemokantis savo gimtosios kalbos patampa lietuviu, jeigu jis save suvokia kaip rusa, o lietuvybes issigina, kaip velnias kryziaus?... Tu isvardinai buvusiu genciu-tautu pavadinimus tose zemese, kurie jau yra senai isnyke, susimaise su kitais gyventojais(zemaiciais-lietuviais ir kt.) ir taip prarade pries tai buvusi identiteta ir savimone. O jeigu tu nori vadintis jau nebeegzistuojanciu genciu vardu - niekas nedraudzia, taciau neprimesk to kitiems, kas nori save laikyt zemaiciais... Taippogi tau turbut mazai zinoma, jog didele,jei nedidzioji, dalis dabartines Zemaitijos yra butent kursiu zemese, taciau tai nereiskia, jog jie atejunai-okupantai, bet tie patys kursiai susimaise, susijunge su kitom baltiskom gentim (kovai pries kryzininkus)ir laiko tekmeje save suprate(, pavadinti) kaip zemaiciais. Tad juokingai skamba tavo bandymas atsliet "grynakrauju" kursiu(,kuriu neber bent taip save suvokenciu) zemese pastatyta Klaipeda nuo zemaitisko - atmiezto - Kurso dabar vadinamo Zemaitija.
p.s. siulyciau tos "mazosios Lietuvos" dabartiniams gyventojams p/atsekt savo prosenoliu saknis, kuriu didzioji dalis gludi Zemaitijoje ir kuriu ainiai prarade rysi su Ja eme save tapatinti su kryzininku jau isnaikyntom gentim... Man toks reiskinys keistokas, jums turbut ne, nes gyvenate okupuotose teritorijose ir turbut pabudo nostalgija genetiskai artimom, bet mirusiom Baltu tautom-gentim...  
Manau, kad žemaičių kalba šiandien net ir tuose kraštuose, apie kuriuos rašote, nėra blogesnėje sitaucijoje, negu XVIII–XIX a. Tada Žemaitija, žemaičių kalba išliko, išliks ir dabar. Turėkime viltį!  
ricardas
2009.06.26 17:08:58
labas.grazu puslapis.daug naudingos informacijos.tik tarmiu zemelapis keistokas.klaipeda,silute,pagegiai niekada nebuvo zemaitija.klaipeda tai kursiu zemese ikurtas miestas.silute ir pagegiai -skalviu zemes.ir mazojoje lietuvoje niekas nekalba zemaitiskai,tik atvykeliai is zemaitijos.sekmes   Mielas kolega,
ta tarnių žemėlapį sudarė mokslininkai. Klaipėdos krašto didžioji dalis žemaičių „donininkų“ potarme kalbėjo ir dar dalis tebekalba ir t. t.  
Ingrita
2009.06.24 01:12:23
pazinojau toki montvyda prana is Telsiu kuris rase istorija. Kiek zinau buvo prirases 2000 lapu. 2003m 05 12 jis mire. Po jo mirties sita istorija kazkur paslaptingai dingo :( Jis buvo protingas zmogus ir manau kad sita istorija tikrai butu verta demesio.   Dėkojame. Jūsų informaciją perduosime Plungės muziejininkams, saulutininkams. Gal jiems pavyks surasti tos istorijos pėdsakus...  
ėš šiaurės :)
2009.05.27 16:19:28
Sėgė, laikīkës - daugiau inicētīvas ė vėsks būs poikē :) Ka mes šiaurės žemaitē tuokë „matuomi“, ta vën diel tuo, ka lietovē mūsu nȧsopront :) Bet atminkȧt, ka jūs bovuot Žemaitėjės cėntros, ta drōsē kuovuokȧt diel tuo cėntra atstatīma, vuo „bȧsėpīkstont“ ė Žemaitėjė nikor nȧbsėtrauks ė būsȧm laimingi vėsė :)   Kuokė če kuova? Če pėrmiausē žemaitėška sosėpratėma ėr savigarbas rēk. So kou Tamsta kuovuotė siūlā? Musiet so žemaitėško nepaslonkomo. Nieks kėts kāp ons pats, žemaitis, sava kalbuos ėr garbies neatstuovies.  
sigis
2009.05.26 21:03:03
man y ypatingai skaudu, ka žemaitija traukias kažkur link Telšiu, Plunges palike nuošaly Raseinius, Eržvilka, Taurage. Nu jeigu jau mes esam tie - pakraštiniai, tai a nebijuot jus tokiais tapti.   Tėi „pakraštėnē“ tor sava puotarmes ėr atlaikītė. Kuožnam rēk sava kalba brongintė. Je patīs gimtoujė muotinas kalbo rokousemies, tumet „netrauksės“ ta Žemaitėjė.  
Karakalsou
2009.05.26 11:18:40
Ta, jė rašīsi muotinā - rašīk so "-o", pvz., žaisto, biegto ė pan., vuo jė diedē - so "-om", pvz., žaistom, biegtom ė pan. Tuokės taisīklės. (p.s. ėš tėkra, ta rašīk kap pats tari, nie truopnesnės žemaičiu tarmies)   Če jau tuokėj nedėdē rimtė patarėmā.
Užrašītė rēk iš tėkrūju fonetėnio pagrindo – kāp girdi, tēp ėr rašā.  
Karakals
2009.05.25 17:11:38
Pasakyketau, kap mėslėjat, kuoks variants yr truopniesnis. Mona muotėna taramoje nūsaka saka so -oo galūne, vo anuos bruotis so -om. Pvz. žaistoo (saka muotėna), žaistom (saka diedė). Kap tep gal būt, ka ėš veinuos šėimuos kėlėi žmuonis tep skėrtinga šnek?   Puonāli, rēktom tamstā pasėveizietė sava gimtuojė krašta (konkretiuos vėituovės) muokslėninku parėngtū teksta pavīzdiū ėr jau tumet sprēstė, katras saka teisingā. Tamsta neparašē, katruo vėituo Tamstas tievs ėr anuo mama gīven ar kor anodo īr gėmė ėr užaugė. Tū pavīzdiū galet paėiškuotė mūsa leidėnė skīrelie "Kalba“ (straipsnis – "Žemaitėškas rašības pagrindā. Tėi pavīzdē īr teksta pabaiguo sodietė).
Žmuonis iš vėinuos vėitas važinie i kėtas, kartās sokor šeimas so žmuonim iš kėtū vėituoviu ėr parjem anū kalbuos savībės. Tēp ta mūsa kalba ėr keitas, dėl tuo ėr vėinuos šeimuos narē po kuriuo alika gal skirtingā pradietė šnekietė.  
vidmantas
2009.05.06 13:00:50
Ačiū!   Kviečiame apsilankyti dažniau.  
Vaidotas
2009.04.09 16:26:14
Kazkada teko Kelmeje gyventi, isliko patys silciausi prisiminimai.Ir dabar ten gyvena mano seneliai, prie pat dvaro.Kai ten tik nuvaziuoju visada apima nostalgija.   Kelmė – vėns iš gražiausiu Žemaitėjės miestu. Gruževskiu dvars poikē tvarkuoms. Tėn muziejos isėkūrės. Vėsos Kelmės rajuons paskotėnēs metās išgražiejė. Kou vėn Kražē, Užvėntis, Tītuvienā reišk žmuogou ė vėsā Lietovā!  
Redakcijai
2009.03.24 08:07:45
Vėins aplink batus, kėts aplink ratus. Trumpā drūtā: nie pamuokū, vuo ne literatūras. Galat ėr i žemaitėška vikipedėjė paveizietė: >8000 straipsniu, vuo a galat pasakītė, ka anėi gerė?
 
Mėslėjo, ka kuožnamė kaimė, miestė ė miestalie tas žemaitėškas rašības pamuokas gal soorganizoutė. Tik nuora rēk tėms, kas nuor muokītėis. Muokītuoju atsėras!
Ėr dar... Kas nuor, tas išmuokst. Tik daug īr tuokiū, katrėi vės dejou, ka nieks žemaitėškā neraša... Raša! Ėr dā kāp raša!  
Linis
2009.03.13 17:31:34
Gražę pas Tamstas paveizieti - kėik vėskas pagražieji. Ka tęp i toleu ętous!   Diekou. Lonkīkities, skaitīkėt!  
Virgis V.
2009.03.10 12:26:49
Esu Žemaitis, turiu ir pasa važinėju į užsienius, esu rodes kol kas visiems tiko, bet viena problema noriu savo sodyboje iškelti Žemaičių vėliavą ir nežinau kur gauti. Gal kas galite patarti kur gauti, gal kas siuva. Labai būčiau dėkingas už informaciją el. paštu: virgis.v@josuve.com   pasiskambinkite į Telšius – Žemaičių muziejų „Alka“. Ten turėtų žinoti, nes ten dirba Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius.  
redakcijai
2009.03.06 11:02:24
Žinoma žemaitiškai reikia rašyti. Aš visom už. Tačiau mano komentarą taip sutrumpinot, kad neliko esmės ir atrodo lyg būčiau koks tai neprietelis.
Aš tik noriu pabrėžti, kad nieko nėra daroma, kad žemaičių kalba gyvuotų rašte. Juk atmenat kaip prieš 15 metų ištemptom ausim gaudė kiekvieną žodį ir diskutavo dėl rašybos ypatumų. Paskui po 4 metų vainikavo viską Pabrėžos ir Girdenio knygelė. Tikrai gražus darbas, o ir rezultatas jautėsi "Sava muotinu kalbo" rinkiny. Tikrai geras startas ir tada visi ko tai aptilo, naujų patarimų nebepasirodo ir kaip tai nebėra kaip mokytis. Tą knygutę galima skaityti 1000 kartų, bet ten tik bendri bruožai ir TRŪKSTA pamokų. Na, kad ir kokiais atvejais kokia šauksmininko galūnė, ar „traškė“ vartojama pvz., aplink Kretingą, kaip Telšiuos rašyti „papasakokite“, ar „papasakuokat“, ar „papasakuoket“, net „papasakuokėt“. Bėda tame, kad gražiai kalbančių, kurie galėtų pagal klausą puikiai užrašyti žemaičių kalbą - sparčiai mažėja.
Sakoma, kad kalbai išlikti reikėjo rašto, paskui kompiuterizavimo, dabar jau, kad pats kompiuteris kalbėtų ta kalba (lietuviai stengiasi tai padaryti). Mes užstrigom ties popieriniu rašymu, o kur dar tolesni žingsniai? Todėl aš ir sakau, kad tokia, kokia yra dabartinė rašyba - neperspektyvi. Pažiūrėkit į kaimynus: kašubus, latgalius. Gal ir per daug savikritiškas, bet prieš juos - jaučiuos lyg viduramžiuos.  
Manau, kad Jūs tiesiog per mažai domitės žemaitiškais tekstais, žemaitiškos poezijos ir prozos konkursais ir t. t., ir t. t.
Yra ne tik „Sava muotinu kalbo“ išleista. „Kuotrė“,
„Sėmuona malūns“, „Akmou so velnė piedo“ ir t. t. O kiek skuodiškiai tų žemaitiškų tekstų yra paskelbę! Plungėje turime rašytoją, kuris jau ant dviejų rankos pirštų savo parašytų žemaitiškų knygų nesuskaičiuos. Į žemaičių kalbą net latvių eilėraščiai verčiami... (skaitykite šių metų „Samiogitia“ elektroninio žurnalo 3 numerį).
Šiemet Aukštaičių draugijos surengtame tarmiškos poezijos konkurse kaip lygūs su lygiais žemaičių poetai varžosi... Reikia tik norėti skaityti... Ir rašyti...
Aš bent jau visai nesijaučiu viduramžiuos. Tiesiog rašau ir skaitau žemaitiškai ir niekada nelaukiu, kad kažkas kitas už mane ką nors parašys, išleis ar panašiai...
Yra žmogus, yra ir institucija. Jei ko nors tamstai trūksta, bandyk sukurti, pasidaryti ir taip, kad kitiems būtų naudinga.  
prusas
2009.02.20 19:34:12
Kada Jūs mieli žemaiteliai grišit namo čia Kurša, kuršių žemė. O jus rokoujat, kad koke graž Žemaitėje. Argi kalakutą pavadėnus gaidžiu nuo to ons netampa gaidys. prusas   Taip. Ne visi žemaičiai dar žino istoriją, nežino ir dauguma dzūkų, aukštaičių, kad jau oficialiai įteisintas ir mažosios Lietuvos regionas  
redakcijai
2009.02.20 15:46:36
Atsiprašau - ne konsonsiumas, o konsensusas - truputį persistengiau su tarptautiniais, bet esmės nekeičia - žemaitiškai rašyti neapsimoka (ir. t. t.)(sutrumpinta – redakcijos).
 
Mielas kolega,
manėme ir manome, kad žemaitiškai rašyti verta. Rašyti reikia taip, kaip girdi. Įsiklausykime vieni į kitus ir tada nereikės šaipytis iš tų, kas kitaip kalba.  
au
2009.02.17 17:10:49
Vuo tatā - bėškioka pasėtempiet :) atsėrada bėškioka daugiau žemaitėška žuodė (tiksliau pajūrė žemaitiu). Tas ī gers dalīks. (Ruodavuojo aple „Samogitia“ naujus nomerius)   Diekou!
Skaitīkėt...  
Sauliui
2009.02.17 13:39:59
JIS, JI žemaitiškai gali būti:
JIS, JI / ONS(ONSĀ), ANA / UNS(UNSĀ), ANA / ANS(ANSĀ), ANA
"jis, ji" tai naudojama pačiuos pakraščiuos; ons/ans/uns - čia žemaičių tarių variacijos, kurios bendros rašybos neturi. Klausime patarčiau įtraukti ir kokioj tarmėj (vietoj) norite tai išguldyti. Pvz, jei Kuršėnai - uns, ana; jei Kretinga - ons, ana ir t.t.
Bet pabrėžiu - čia atskiri žemaičių tarmių atvejai - ne kažkoks tai bendras konsonsiumas.
 
Patarimai, tačiau jau labai nelietuviškai parašyti... Koks ten konsonsiumas... Matosi, kad žmogelis iš dielio rašto išėjo iš krašto....  
Saulius
2009.02.15 01:23:47
turiu klausimą- žemaitiškai kaip bus JI,JIs?   Siūlome pasižiūrėti „Žemaičių rašybos pagrindus“ (mūsų leidinio „Kalbos“ skyriuje publikuojami). Ten yra įvairių žemaičių potarmių kalbos pavyzdžių.  
Rima
2009.02.07 18:31:41
man brangus tik retai lankomas sis krastas su pagarba RIMA Baupkute mama ATA buvo Pliuskyte Jadvyga Vinco dukte   Brangus ir mielas tas kraštas kiekvienam žemaičiui...  
Rimvyds
2009.02.03 00:11:18
Esu zemaitis. Turiu pasa. gimes zemaitijoj. gyvenu uz juru mariu. Zemaitijoj lankausi kasmet. namie ant sienos kabo visa Zemaitijos simbolika- veliava, herbas... bet rasyt zemaitiskai nemoku ir nerasau, nes geda butu nusigrybaut. kalbet viena- rasyt kas kita. reikia pagalbos. P.S. pries 20 metu uni bendrabut. mes zemaiciai buvom vieningi, kai tuo tarpu aukstaiciai vieni kitiems snukius grazino. ne vienas manes neuzkabino, nas zinojo kuo tai gali baigtis. Esu laimingas, nes gimiau zemaiciu. Vienybeje musu stiprybe!   Manau, kad, norėdamas ką nors padaryti, reikia daryti. Taigi reikia pradėti ir žemaitiškai rašyti – rašykite taip, kaip girdite, kaip išmokote gyvendamas Žemaitijoje...  
gerbeja
2009.01.28 18:28:06
sis baublys yra labai idomus ir iskirtinis man tokia idomus ir neregeti dalykaij patinka   Būtų dar didesnis įspūdis, jei nuvažiuotumėt ir apžiūrėtumėt vietoje.
Sėkmės Jums!  
veliau persikele i Lygumu krasta
2008.11.16 14:10:47
mano prosenelis buvo zemaitis nuo Raseiniu apskrities,berods Vilkyskiu kaimo netoli Siluvos.......Abramauskas(Abromavicius)   Buvo žemaitis ir iš gražių vietų kilęs.  
prūsas
2008.11.03 12:52:39
Ponali, dėl prūsiškų reikalų rašyk man į emailą vytjaun@bamba.lt Bus malonu pabendrauti. prūsas   Adresas: vytjaun@bamba.lt  
ash
2008.10.24 12:10:52
labai fainas puslapis ;))))))))   Ačiū!  
prusas
2008.10.14 18:59:13
No kou reikėtu sakyti vitik reikėtu aiškia sakyti kur Žemaitia, o kur Kuršia. Jegu mes apšaukėm, kad Kuršia tai Žemaitia tokart mes esam akli kačiuka. prusas   Gerbiamas "Prusas" labai netaisyklingai rašo ir iš viso neiašku, ką jis čia primakalavo. Paliekame kaip pavyzdį, kaip nereikia rašyti.  
Arnoldui :)
2008.10.09 10:23:00
Taip, rasyk pagal tuos pagrindus ir jei bus toks arba toks rasymo pasirinkimas (o taip bus), tai kaip ten rasoma - pasirink tos vietos kalba (t.y. Kauno) :D Čė sarkazmon - nejimk i plaitius   Reikia ne Kauno žemaičių potarmę rinktis (tokios nėra). Rašoma taip, kaip girdime, o kalbėti turime taip, kaip kalba žmonės, gimę viename ar kitame regione. jei gimei kaune, tavo tėvai, jei jie žemaičiai, viena ar kita žemaičių potarme kalbėjo. Ją ir pasirink. Jei tėvai žemaitiškai nekalbėjo, rinkis, kokia potarme pats mokysies kalbėti ir rašyti.  
Benas
2008.09.24 12:36:02
Jus nemokat rasyti zemaitiskai.   Kam adresuotas šis laiškas?
Mokslininkų parengti „Žemaičių rašybos pagrindai“ yra paskelbti mūsų svetainėje skyriuje „Kalba“. Kiekvienam, norinčiam išmoksti rašyti ir spręsti, kas moka rašyti, o kas ne, vertėtų tuos pagrindus perskaityti ir pabandyti pačiam rašti.  
Arnoldas
2008.09.19 13:38:02
Puiki svetaine tik galieta but kokiu pasveikinimu yvairiom progom zemaitiska,esu zemaiti tevai is Kretingos ir Mosedzio tik as nuo 6m uzauges Kauno apskrity ir nebemuoku taip graziai kalbeti zemaitiskai juolab rasyti o to labai noretusi bent pasveikinima nusiusti giminems i zemaitija zemaitiskai uzrasius.Isanksto dekoju.   Jums siūlome pasimokyti žemaičių rašybos ir pabandyti parašyti savo sveikinimus (nemalonu juk gauti artimo žmogaus, bičiulio vardu rašytus svetimo žmogaus laiškus). Žemaitiškos rašybos pagrindus rasite mūsų svetainės skyriuje „Kalba"  
Ram
2008.09.18 16:14:47
a,kad jusu saits ,nenuor zemaitisku dainu....
Ramunas Teniukas  
 
Rimandas
2008.09.07 15:01:38
Na Justai tu pavarai.As nesu didelis zinovas bet man labai patiko   Nežinome, ką ir atsakyti, nes neaiškus adresatas.  
Eldoradas
2008.09.03 14:36:49
Ačiū už svetainę. Čia visada randu daug žinių apie Žemaitiją.   Tikimės, kad ir ateityje Jūsų nenuvilsime.  
evelina
2008.08.17 22:19:24
labai idomu   Maluono. Tėkamuos, ka Tamsta tonkiau užsoksėt i mūsa svetainė.  
Lins
2008.08.13 18:33:53
Rugpjūti 23 dīna Varnių regioniniam parke, pri Vembutū piliakalni ī planūjama i turietom vīkti "Didiuoji Žemaitiu Talka" (smulkesni inf. greit būs paskelbta) ........ kas galet atvažiūket :)   Diekou už informacėjė.  
Arns
2008.08.01 09:40:20
Parskaitiau straipsnė aple ton infileecėjė. Lėkau nespratės kam žemaitėškas koltūras svetainee reek DELFI tėpa straipsnė, kumet trūkst elementariū straipsniu aple rašyba, puozėcėjū iveirees žemaitėškaas klausėmaas ė t.t.

Diel mona kuomentara - aš vėn gyniau žemaitiu žmuoniū darba ė teisė ožsėjimtė koltūrėnees darbaas. Rods eenam ož ton patė tik skėras mūsa puozėcėjės kalbuos ė tautuos statosė, bet gė čė ne bieda - yr ė daugiau darbū.

Geruos dėinuos ė sopratėma :)  
Žemaitems, kap ė vėsėms kėtėms lietovems, ne tik kultūras, švėitėma, bet ėr suocelėnē, ekanuomikas rēkalā īr svarbė, tēp, ka karts nu karta tuokėi straipsnē īr ėr bus publikoujemė.
Autuorios žemaitis, žėnuoms specelists, mums garbie tuokė žmuogaus tekstus skelbtė.  
Arns
2008.07.29 09:31:01
Pradėniam poslapie neveek nūruoda: http://samogit.lt/Informacija/Z_Zilevicius.htm

P.S. kudie kėtė kumet kon ne vėsaa i tema pasaka - gaun kuokė replėka, vuo mona paprasčiausee ėštrėnama. Aukštaitiou megenau argomentaas paruodytė, ka žmuonis ne vėn šnek, bet ė dėrb ė yr darbū padėrbtu jau...  
Ačiou už pastaba. Pakoregousem.
Leidėni samogit.lt administroun anuo kūriejē, anėms īr palėkta teisė ėr tvarkītė komentaru duomėnū bazė pagal sava supratėma.  
Birutė
2008.07.10 09:03:10
Apie Adakavą tik pirmoje pastraipoje teisinga informacija. Toliau neaišku apie ką rašoma.   Ačiū už pastabą. Tekstą peržiūrėjome ir pakoregavome.  
AUKSTAITIS
2008.07.07 13:44:33
SAUNUOLIAI SVETAINES KUREJAI TIKRI ZEMAICIAI. NE TAIP KAIP DAUGELIS CIA RASANCIUJU. GAILA KAD ZMONES NEPRIPAZYSTA TO KAS AKIVAIZDU. O SVETAINES KUREJAMS SEKMES IR STIPRYBES TIKEKIMES KAD ATEIS LAIKAS KAI ZEMAICIAI TIKRAI GALES DIDZIUOTIS SAVO SOSTINE IR TIKRAI GALES PAKELTA NOSIMI PASAKYT : STAI KOKS MUSU MIESTRAS STAI KOKIA NUOSTABI MUSU PROTEVIU ZEME-ZEMAITIJA TIK KAIP GAILA BEBUTU AKIVAIZDU KAD TO TEKS PALAUKT. KAIP MATOM SIAI DIENAI DAUGELIS TIK GARSIAI SAUKIA ARBA RASO ESAS ZEMAITIS. BET TAI IR PALIEKA TIK SAUKIMU AR RASYMU... TIKRAS ZEMAITIS TOR BUT KEITS :) SEKMES   Bet kuriuo atveju svarbu faktais paremtas objektyvumas. Ačiū!  
ram
2008.07.06 13:08:34
pasivadinkit geriau aukstaitija sita saita.lol   Bruoli mona, liūdna, ka Tamsta nematā tuoliau ož sava kėima...  
Linis
2008.07.03 21:11:00
Gerb. Aukštaičiuo

...kėkvėins išgėrst tep kap anam nuoras išgėrsti...
Alia būtom gerą, ka pats dą i apei sąva miesta papasakotum :) gal mas žemaitę susizgribtumiem sužinuojėn kokiam ten miesti yr dėdeli "tvarka" i "blizgiejėms"??? Tuokius "pamuokslus" galietau bikatruo parapijuo pravęsti - i patikiek būtom teisus ;).  
Gīnėmuos īr sėlpnūju puožīmis. Nier kuo puo svetėmus marškėnius kapstītėis. Pu pėrmo išsėskalbkėm savūsius... Tēp ka žemaitems nier kuo pūstėis. Rēk puoselietė sava krašta identiteta, žėnuotė sava krašta istuorėjė, bet karto rēk ėr blaivē i vėskou tou, tēp pat ėr i savi, sogebietė veizietė.  
aukstaitis
2008.07.03 20:11:34
nu negaliu vel neparasyt komentaro ARNUI. matai tu apie viena kalbi as visai apie kita. kaip sakoma as apie tiltus tu apie miltus. as apie tai kad tai juokingai atrodo kai per tv kazkoks klounas aiskina kad reikia zemaitsku pasu. toliau tu rasai kad kazkas bando isivaizduot bauba? as visame sitame isivaizduoju tik cirka. o zenklai lai stovi ir dar didesni tai niekam netrugdo. as tenorejau pasakyt kad pirmiau reiketu sutvarkyt miesta,gatves saligatvius. padet bent keleta siuksliadeziu mieste o po to jau mest pinigus zenklams. apie tai beje galejo pagalvot ir sponsoriai kurie juos state... nu ar nebutu saunu kai kiekvienas zemaitis galetu pasakyt: stai kokia musu sostine kiekvienas kampelis blizga! o ka siai dienai galim pasakyt apie telsius? siukslynas netvarka... va ir viskas... na aisku pagrindines gatves aptvarkytos nieko nesakau.bet vos pazengei i sona nuo centro - bardakynas... tikiuos supratai ARNAI ka as norejau pasakyt? net sssr laikais buvo toks pasakymas: kad darbais ne zodziais mes tevyne mylim.deje zemaitijoj gaunas kaip ir priesingai grazus zemaitiskas zenklas. o kiemas... labai gaila   Pritaram Tamstā.
Žemaitē šēp jau mažā šnek, bet paskotėnio laiko, ka tik užeit kalba aple anū regijuona, ne vėns pliorp bile kou... Tou tarpo, ka rimtā diel tuo sava krašta padirbietom, nelauk. Ta taisīklė ne vėsėms tink, bet tonkē i Žemaitėjuo īr tēp, kap ėr vėsuo Lietuvuo. Nier kuo tuos oudėguos žemaitems kol kas kėlnuotė ėr dėdėlē pūstėis. No vo "klounus" i televizėjė kvėit vėsuokėi televizėjės žornalistā, katrėms svarbiausē suintrigoutė žiūruova: ka ė pėgē, bet ka būtom rezultats, ka laidas dėdėlius piningus neštom...  
Ram
2008.06.25 19:21:49
taip, sutinku su Arnu.
aciu dievui,kad as zemaitis su pakelta nosim.  
Būtom gerā, ka tou nuosi pakielė galietomem vākščiuotė vėsa gīvenėma. Svarbo, kad būtom diel kuo keltė...  
Arns
2008.06.25 10:27:33
Aukštaiti, pasėstėngso atsakytė cėnzūrėškaa, ka napratrintom mona kuomentara.
Pėrmiausee, ta šėtuo svetainie lonkuos ne vėn kūriejee, bet vėsuokė plauka prietelee ė neprietelee. Aš, pavyzdiou, matau šėtuos svetainės dėdelė infuormacėnė galė, kor akademėnis lygis soveen so paprastaas prietelees. Pats nuorietiuo gyvesnės svetainės, bet retaa kumet būnam ėšgėrstė, nes kūriejee (ėr aš anus poikee sopronto) nator čiesa sodietė vėsas idiejės.
Ontra, diel pasa - čė gražos ŽKD pažymiejėms - taap ė parašyta galė. Pasaa, pėningaa ė pan. tie smagos papuokštavėms, diel katruo Tamstaa galva tėkraa natorietom skaudietė - gė čė uorganėzacėjės vėdou, tik kažkas namatėn megen isėvaizdoutė bauba, juk, kuo nažėnaa - tas baisiausis :)
Diel žėnkla, ta prajoukėnaa - juk ne ėš tava kėšenės anūn pastatė Telšiūs, bet ėš spuonsoriu. Vuo jė toriejee mėntie žėnklus, katrū napastatė, bet svajuonie yr, pvz., "Skouds", bet ne "Skuodas", ta anū gė nie, bet jė megent tavėi paaiškintė kodie yr tas nuors, ta pamegenk sopratė, ka Auštaitėjės miesta žėnklos būtom kuoks "Muolietaa" :)
Vuo ėš kor yr tas nuors dėrbtė diel sava krašta, manau, ė pats atsakee - mylam sava žemė  
Arns tonkē nauduojės mūsa svetainė i ne vėsumet, bėndraudams su respondėntās, prašaun pru šali...
Nuorem tik primintė, ka tas "Žemaitė pasos" atsirada dar tumet (pėrmāsēs Lietuvuos atgėmėma metās), ka dar nebova ni lietovėšku pasū. Tumet žemaitē bova isiūbavė dėdėli žemaitiu kultūrini jodiejėma, sukūrė kultūras draugėjė ėr anuos narems padarė pažīmiejėma – simbuolėškā anou pavadėna "Žemaitė paso". Tas draugėjės narė pažīmiejėms tuoks išlėka lig pat šiuol. Daug kas tuo nesopront. Kai kas mėslėj, ka tas īr tėkros pasos, kai kas, kordamė politėnės partėjės, miegėn sau tou patirti parimtė ir praded dalintė kėtuokius "Žemaitiu pasus".  
lins vaidžiū ...
2008.06.22 11:56:25
atsakīms dėl žemaitiu vielevas....
..... mačiau, kad ana ī pardūdama Telšiū informaciniam centre (pri maxsimas) ...
......
..... o jei per tuoli tau važiūti, tai rašīk munī adresu zemaitija@gmail.com pabundīsu kum nuors pamačīti, nes žinau, kas tuom vielevom prekiaun :)

Lins  
Adresas nurodytas teisingas.  
aukstaitis
2008.06.21 23:16:30
labas. vel uzklydau i jusu svetaine. nepykit uz mano issakytas mintis as nenoriu uzgaut zemaiciu. o issisokimas ko gero ira tas zemaitisku pasu norejimas ir pan. del adreso nemanau kad apsirikau nes nemanau kad nuomones skaitot vien jus sio puslapio kurejai.juk taip? tuo labiau kad daugelis paprastu zemaiciu tikrai riecia nosi tipo jie kazkuo pranasesni. aisku saunu kad mylit savo krasta kalba ir tt. bet ar ira nors vienas zmogus siam pasauli kuris nemyli savo teviskes? miesto? kaimo? ar net vienkiemio kuriame jis uzaugo? manau kad myli visi. tik nerikalauja savo kaimo paso... nestato zenklu kurie nesistato uz dyka... pirmiau susitvarko savo kiema... ne taip kad zenklas didziausias o saligatviu einant kojas gasli issisukt... saunu kad mylit savo tevu zeme saunu kad gerbiat.bet nereikia saves kelt auksciau uz kitus...pimiausiai rekia buti zmonemis... sekmes jums. p.s.sis komentaras ne tik svetaines kurejams. visi paskaitykit   Jūs teisus. Kiekvienas turim mylėti, gerbti ir puoselėti savo gimtą kraštą. Žemaičiai – Žemaitiją, aukštaičiai – Aukštaitiją ir t. t. Na o puikuotis tuo, kad gimei Žemaitijoje ar esi žemaičių vaikas, šiek tiek juokinga. LKiekvienas žmogus, norėdamas, kad jį gerbtų, pirnmiausia turi gerbti kitus. na o jį patį kiti gerbs pagal jo darbus, elgesį.  
vaidis
2008.06.21 12:16:19
laba deina !!! patarket mon vargseliou kor nusiperkt zemaitiu vieliava pasistaciau steiba keime bet va su vieliava matau kad yr problemu.laba diekou vesem kas pagelbies mon.    
Arns Liniou
2008.06.17 10:46:01
Švėntė patėka, nuors sodalyvavau ketvėtie rėngėniū, gal daa mažiau. Juomarka bėškė tėkiejaus dėdliesnė. Lytos bėškioka somaišė, bet kumet ėšsėpagadėjė, ta linksminkėis kėik telp. Patis telšėškee atpratėn nu tuokiū rėngėniū - mėslėnau, ka daugiau patis dalyvaus...   Telšiškiu aktīvoma tėkrā ka trūka. Valdė vos ne sau tou festivali susiorganizava...  
Linis
2008.06.16 11:30:47
Kaži a žėna kas apei Žemaitiu švėnti, katra vyka Telšiūs ???

Gal kas dalyvavuot? Kap patėka ??  
Dalīvavuom. Patėka. Diekou organizatuorems!  
Nijolė Jurevičiūtė
2008.06.09 19:52:00
Mokiausi technikume 1975-1980 m. meninės fotografijos spec. Direktorius dėstė piešimą. Surinkę visas pievų gėles,išaudę aukso juostą nesugebėsime tinkamai atsidėkoti už viską, ką mums davė, ko mus išmokė. Laiminga, kad teko pažinti šį Žmogų. Ačiū. Jums priklauso visos mūsų mintys,
Skubios dienos ir sapnai keisti.
Jums kuklutis pakalnutės žiedas,
Jums - pavasariai žali.
Jums priklauso ir gegužio sodai,
Ir variniai rudenio miškai.
Viską viską mes Jums atiduodam
Ir skolingi liekam amžinai.  
Maluono, ka atsėrond tuokiū jaunū žmuoniū, katrėi ėr viešā geram žmuogou padiekavuo.  
arns
2008.06.06 09:20:45
Sveikė, sveikėno so naujo nomerio. Nuoro paklaustė, kodie nablėka Žemaitiu koltūras draugėjės tarpė laidieju, ė daa iduomoujous a šėtam žornalė būs kalbū aple žemaitiu kalba, rašyba, naujynas aple admėnėstracėnė refuorma, net ė tuokees aktoalees klausėmaas, katrėi naprasprūst ruodavuojontis dvėm žematiam, kap žemaitiu tauta?   Žemaitiu kultūras draugėjė jau kelė metā ni darbo, ni piningās neprisided pri žornala leidības, tad anuos tarp leidieju ėr nier.
Klausėmās, katrās tamsta iduomaujīs esam daug kartu ėr nemažā rašė. Rašīsem ėr ateitie.  
zemaitis
2008.06.03 13:21:32
Aukstaiti [...]   Laiškas sutrumpintas, nes kad jo autorius nepagarbiai rašė apie kitų Lietuvos etninių grupių narius.  
ramuns teniuks
2008.06.01 22:15:50
Aukstaiti,pasidomiek istorija [...]   Šis laiškas, kaip ir panašūs į juos, kuriuose daug klaidų, realios tikrovės iškraipymų, neapykantos kitaip mąstantiems, yra ištrinami ar sutrumpinami, paliekant tik tą informaciją, kuri nepriešina žmonių. Tokios pozicijos leidinio kūrybinė grupė laikysis ir ateityje.  
aukstaitis
2008.05.31 21:55:16
sveiki zemaiciai samogitai ar kaip dar nezinau. tai savo respublikos norite? pasu? o ka darysit jai aukstaite kaip jus visus kitus vadinat ives jums vizas? o dar darbo jai vizu reikes? ka darysit? ka dirbsit savo zemaitijoj? gi visi darbai aukstaitijoj... gal atsitokekit a? ar gal kaip balkanuose bus lietuvelej?   Mūsų nuomone, Jūs šiuos klausimus pateikiate ne tuo adresu. Portalo samogit.lt kūrybinė grupė jokių vizų ir t. t. nesiruošia įvedinėti, nekuria partijų, neistengia kelti sąmyšio Lietuvoje, neperrašinėja istoprijos ir t. t.
Mes – už visos Lietuvos o kartu ir už kiekvieno jos istoriškai susiformavuso etnografinio regiono kultūrinio identiteto išsaugojimą, puoselėjimą ir populiarinimą.
Nesusipratimus tarp ivairių Lietuvos etninių grupių atstovų kartais sukelia poltikierių ir avantiūristų įvairūs, dažnai nepamatuoti ir Lietuvos visuomenei nepriitini veiksmai.
O mes linkime aukštaičiui būti aukštaičiu, dzūkui – dzūku, suvalkiečiui – suvalkiečiu, Mažosios Lietuvos žmonėms – sako krašto atstovais, o mes jau būsim žemaičiais. Tai nėra nei nuodėmė, nei koks išsišokimas. Tai kiekvieno mūsų prigimtinė teisė. Jei tokie ūsime, garantija, kad bus Lietuva ne tik šį, bet ir kitą šimtmetį...  
Ramuns Teniuks
2008.05.10 00:16:25
I am from Zemaitija and I like it that way   Puiku! Kiekvienas žmogus turėtų būti savo šaies, krašto, kuriame jis gimė, gyveno, patriotas.  
Katerina
2008.04.24 13:50:25
Aciu Jums.   Tikimės, kad mūsų leidinys Jus ir ateityje domins  
Katerina
2008.04.02 16:19:11
Aciu uz Nuostabu tinklalapi!   Ačiū Jums, kad lankotės mūsų leidinyje. Malonu, kad jis Jums yra naudingas.  
Arns
2008.03.12 10:22:43
Hm. Keistā, ka ėštrīniet mona kuomėntara - nes kap ė gaunas, ka nikor nie kor būtom galėma muokītėis rašītė. Nuors čė ė nie ŽKD svetainė, bet mėslėnau, ka čė daugiausē gal sožėnuotė aple Žemaitiu kalbuos rēkalus ė kāp sprėnstė ėškėlosius klausėmus. Bėškioka nuliūdau :(   Tamstā siūluom pasėjimtė prof. A. Gėrdenė ėr dr. J. Pabriežas „Žemaitiu rašības pagrindus“ ėr tuos žemaitėškas rašības pramuoktė. Ta kningelė īr paskelbta ėr mūsa svetainės skīriou „Kalba“. Svetainės kūriejē tuokiū seminaru anuos lonkītuojems neorganizoun.  
arns
2008.02.12 16:52:29
Kāp rašuos šauksmėninka linksnis žuodiu: kelms, stals, noms ė arklīs, gaidīs ė veln‘s, vaikis. Paskiau nuognē būtom svarbē sožėnuotė kāp linksniounas dvėskaituo tėi žuodē. Diekou.   Atsakuom: kelmė; stalė, nomė, arklī, gaidī, velni.
Dvėskaita:
Kelmā, stalā, nomā, arklē, gaidē, velnē ė tēp tuoliau (priklausuomā dar kuokė puotarmė rašā a kalbi).  
Vidas
2008.02.08 15:16:44
Leidinys reikalingas.Bet, nieko nepasakojama apie seimu, giminiu gyveninus, santykius. Nekomentuojamos genealogines knygos, biografiniai aprasymai.   Ačiū už patarimus. kviečiame į talką. Jei turite tokių tekstų, atsiųskite. Mes, gavę juos parengsime ir publikuosime. Primename: samogit.lt kuriame ir administruojame visuomeniniais pagrindais.  
dovile vykertaite,12, taurage
2008.02.07 17:02:46
man labai patiko , cia tikrai labai idomiai viskas surasyta   Ačiū!
Linkime dažniau mūsų leidinį paskaityti.  
Ramunas Teniukas
2008.02.05 13:50:29
bubliauskas saka,kad knyga ZEMAITIJA yr parasyta prancuza psichopata kuris apei zvaigzdis masta,
tai turbut ir pagal anou ir BIBLIJA ir tou pacia psichopata parasyta jei ten rasa ,kad zeme gyvoun 6000 metu.
 
Tamstā galem palinkietė patem susitėktė su patio A. Bumblauskio ir tou temo padiskutoutė.
Nu savės galem pridietė: pagėrtėna, kad iduomaujeties istuorėjė, bet anuos tėkrāsis pažėnėms ateit ne skaitont gruožėnės literatūras knīngas, vuo ėlgus metus studėjoujint istuorėnius šaltėnius.  
Důnėninks
2008.01.31 14:33:23
Nuognē nuorietuos straipsniuku žemaiţiu kalbuos rēkalūs. Pvz., dvėskaita, i/ė kaitaliuojémā. Īpač palē tarmés, nes pasakoms: „rašītė palē sava tarmé“, sonkē padérbams, kumet tuos senuosės kalbuos nábgérdi. Trómpiau – žemaitišku pamuokū nuoras.   Tamstā galem pasiūluotė Žemaitiu rašības pagrindus, katrus īr sorėktavuojė truopnė žemaitē kalbininkā. Anėi tink vėsuoms žemaitiu puotarmiems. Adresos internetė īr http://samogit.lt/KALBA/raspamatai.lt.htm  
Stasioks
2008.01.29 21:28:46
Diekou už atsakima.   Prašuom ė kėta karta!  
paulius
2008.01.25 21:05:35
kur vaikai   Vaikams skirto skyrelio svetainėje kol kas dar neturime. Dėkui už pastabą. Svetainės paskirtis kiek kita, tačiau, matyt, vaikams ateityje reikės ką nors įdomaus sukurti. Mąstysime...  
Stasioks
2008.01.17 20:36:18
Diekou visims tuos puikiuos svetainis kuriejams.Jau sene toru
nuora istuoti i ŽKD gretas.Bet nažinau kap ton galiečiau padaryti? Givenu Šilotis rajuoni.Iš onksta diekou už atsakima.
Siuskit sarkva@gmail.com  
Šilutės rajone Žemaičių kultūros draugijos skyriaus nėra. Norėdamas tapti draugijos nariu, Jūs turite kreiptis į Žemaičių kultūros draugijos prezidiumą. Jo būstinė yra Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“ (Muziejaus g. 31).  
Linis
2008.01.08 19:02:24
"Žemaitis kuribinę grupę" - dėdlę gražę viskou suriedi - i nuomuoni i mėslis labą teisynga. Smagę, ka į Žemaitiu - katrėi žiūr luogikas vo na banda tik kap nuors išlaviruoti par kuoki tarpieli ...   Diekou už tuokius pastebiejėmus. Žemaitē – tėisė žmuonis, žuodiu i vata nevīniuo. Tuokėms linkam būtė vėsėms!  
EX...
2008.01.07 16:13:16
Nera Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos isvardintos sarase! :(  
Diekou! Mieginsem irašītė.  
Martyna
2008.01.07 16:11:26
Kaip butu galima ideti cia straipsni?   Tou straipsni rēktom atsiūstė adreso zemaiciu@gmal.com. Gausem, parėngsem anou ėr idiesem. Aiško, je ons bus tinkams publikoutė, je anamė išdiestītas idiejės nesėkėrs so istatīmās.
Laukam straipsnė.  
Ramuns Teniuks
2008.01.05 00:03:49
Diekou uz pasveikinima kuribine grupe .Linku visyms ne tik persigert,bet ir nepersivalgyt,nes persivalgyms daugiau kenk sveikata.


 
Diekou!
Šēs laikās ne tēp jau ėr parsivalgīsi. Šėndėin nedaug bier jau tuokiū, katrėi neskaičiou, kėik tėi pėitā, pusrītē kaštou, kėik tas Kaliedu ar Naujū metu stals kišenės patoštėn.
Kuožnam linkam skaičioutė, ka vėina dėina neatsirastomem besiedou svetėmuo kišenie. Priklausuomībė nu kėtū žmuoniū ėr prastū īpruotiu – nekas.  
zemaitis kuribine grupe
2008.01.04 18:59:45
No kad bent jau Zemaiteje is dedziuoses raidies sava atsakymus rasyket...   Informacėjė: ultrapatrijuotu, žmuoniū, katrėi nesugeb susitaikītė so tou fakto, kad mūsa svetainė īr ne anū ideuoluogėjės rupuors, katrėi negerb kėtēp mastontiū žmuoniū, laiškus šemė skīriou trumpėnam, ka anū skleidama informacėjė, katra, mūsa sopratėmo, nier vėsā teisinga, nedrumstom ba rēkala žmuonim galvū.
Anėms siūluom pasėėiškuotė kėta sava idieju rupuora.  
domiuosi
2008.01.04 09:15:46
su naujais zemaitja!tankiai skaitau jusu puslapi. taip zemaicius gerbia visur. faktas.vieniems kalba idomiai skamba kitiems dar kas nors.bet jai paziurejus tai niekuo jus nesat kitokie.ira ir labai geru zmoniu bet ira ir labai negeru.nenoriu izeist bet kaip ir svetaines ikurejai sako tikrai reikia savo kieme apsisluot ir kuo skubiau.dar idomu tas kad telsiai uzsirase zemaitijos sostine.tai jai alytus uzsirasys dzukijos sostine? marijampole suvalkijos? panevezys aukstaitijos? kaunas laikinoji? ar neatrodysim pasuliui juokingi? tie zenklai dykai nepasistate. o kad saligatviu eidamas koja gali issisukt tai neidomu? svarbu uzrasas?   Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų užsienio šalių, yra istoriškai susiformavę etnografiniai regionai, kurie nuo seno turi savo kultūrinius, ekonominius, dvasinius centrus. Jie simboliškai vadinami sostinėmis. Telšiai tokį statusą ne visada turėjo. Žemaitijos centru yra buvę ir Kražiai, ir Raseiniai, ir Varniai.
Mūsų žiniomis, pasaulyje niekas nesijuokia iš tokių dalykų, kad žmonės žino savo šalies, krašto istoriją, tyrinėja ją, gerbia ir puoselėja savo gimtojo krašto tradicijas. Priešingai. Suvalkijos sotinė simboliškai laikoma Marijampolė, Dzūkijos – Alytus, Mažosios Lietuvos – Klaipėda, Aukštaitijos – Panevėžys, Žemaitijos – (nuo XX a. pr.) – Telšiai. Tai faktas ir čia nieko blogo...  
Kol kūrybinė grupė paipaliuojas :)
2008.01.02 14:05:24
Sveikinu visus dorus žemaičius, visus kas smagia dirb savo tautos labui ir neseniai parašiusiusį Teniuką :). Ir labai pritariu pasirašiusiam "zemaitis" !!! Etnologai tegul dirba savo darbą, muzikontai savo, politikai tegul bus labiau kontroliuojami ir tesingiau išrenkami.   Su Naujaisiais!
Norime nuraminti visus skaitytojus, kad kol kas grėsmės, jog kūrybinė grupė „pasuko į šoną“ nėra. Dėl to nereikėjo jai po švenčių ir „atsipaipalioti“. Taip jau yra, kad čia dirba Valančiaus šalininkai...  
zemaitis
2007.12.29 22:38:17
Poslape kurybine grupe :
Neisizeisket, bet nuoru jum patarte, ka je jusa poslapis vadenas samogitia, ta reisk zemaiteja, bet jusa nuomuone api zemaicius yr tuoki:zemaite ta tas pats kas letove [...].  
Tamstā torem atsakītė, ka esam muokītė žemaitē ėr nesergam nikuokiuom sunkiuom lėguom, ta muokam atskėrtė jouda nu balta, žemaiti nu aukštaitė, dzūka nu sovalkienė. Žėnuom, kas ėr kuokio laikuotarpio bova ėr īr vadėnamė lietovēs.
Je Tamstā rēktom kuokiū konsultacėju ar liekarstviu dėdībės manėjē pagīdītė, galietomem patikrintu vaistū recepta išrašītė.
Vo šēs metās nuorietomem tėik Tamstā, tėik ėr kėtėms palinkietė sorastė laika ėr kou nuors gera sava Žemaitėjē padarītė. Bet ne bile kāp padėrbietė, vo tēp, ka prakaits opalēs tekietom, ka varga prispaustė žmuonis pu tuo Tamstas darba palėngviejėma pajostom, ka mažiau Žemaitėjuo lakudru, pijuoku, žemā poulusiu žmuoniū būtom, ka nebvīktom tuokiū tragedėju kap pernā Skoudė ėr Kelmie ka ivīka...
Mūsa giedā, mielė žemaitē, torem kuožna dėina atsėmintė, ka vėsks tas dedas ne kor nuors tėn kėtor, vuo mūsa Žemaitėjuo. Ėr kuožnos diel tuo torem jaustė atsakuomībė.
Tēp ka priš iškelont vieleva, priš pradedont pūstėis ėr gėrtėis sava pruotieviu darbās pėrmiausē rēk sava truobuo apsėšloutė. Tēp mumis muokė tievā, senelē, pruosenelē.
Žemaitē pagarba sava kėito būdo, sava ištvermė, darbštomo, meilė sava žemē, muokslou, teisībē ėr švėisā pelnė.
Tad ne pliorptė, ne pūstėis, ne išskėrtėnoma Lietovuo tarp kėtū tuokiū pat kāp mes bruoliu lietoviu rēk ėiškuotė, vo rimtā gīventė ėr dėrbtė.
 
zemaitis
2007.12.29 07:35:39
kestai, a tu dar tiki tom nesamonem? Musu proteviai i Perkuna tikieja ;)   Manome, kad kiekvienam iš mūsų reikia atidziau istorijos vadovėlius skaityti, tada tokių klausimų tikrai nekils.  
Kęstas
2007.12.27 20:45:19
Rašote: "Anot legendos, XVII a. pr. (1608–1612 ) Šiluvoje apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. "
Tai vis tik apsireiškė ji ar tai tik legenda?  
2007-ųjų pabaigoje išleista Stasio Ylos JAV parašyta knyga „Šiluva Žemaičių istorijoje“. Daugiau informacijos apien šį leidinį rasite puslapyje http://www.ldm.lt/TDM/Siluvos_knyga.htm  
samogits
2007.12.15 09:56:44
visim zemaitem, katrei neturieje pruogas paskaityte knyga api zemaiteje, galet paskaityt internete.Letovems ta knynga dedle nepatink, must del tuo teik nedaug anos i teisspausdena.   Ka paskaitā tuokės rašliavas, jouks jem. Atruoda, ka tēp jau ėr ī, ka tus „vargšus“ žemaitius vėsor skriaud.
Vuo teisībė ta, ka tou kninga kuožna dėina pu dešimti karta par patė Lietovuos respublėkėnė televizėjė reklamoun, ana kuožnamė kningīnė pėrmuos rinduos rauduonoun (īr išspausdinta rauduono vėršelio, kap ka ėr JAV priš puora dešimtiū metu išspausdintuoji).
ka tik prasided kuoki ruoda aple žemaitius, vėns ar kėts „veikies“ vės nuor konkėnio pasėruodītė; mėslėj, ka „vargša“ dabar jau užjaus.
Vuo juk nieks tuo žemaitė Lietovuo neskriaud. Je nuori, augink batrzda, je nuori sava truobas aukštiausė tvuora apsitverk, tik duorā gīvenk ėr kėtėms gīventė netrukdīk.
Bet, je kuriou dėina dornaruopiu prijiedē, nedouk, Dėivali, je i Seima pasoksi – bus tada sarmata vėsā Žemaitėjē. Tuokiū plompu žemaitiu tamė Seimė jau bova. leiskem rimtus rēkalus, rimtėms, tuokem darbou gerā pasirėngosėms žmuonims orsėjimtė. tada ėr rēkalā Lietovuo, tou patio ėr mūsa brongiuojie žemaitėjuo, gal pu biški pradies gerietė.  
taip taip
2007.12.14 21:57:59
zemaiciai ira stabdziai.   Norėtume žinoti, į kokį įrenginį tas stabdžio agregatas įmontuotas.
Leidinio kūrybinė grupė  
gabriele andriejevaite
2007.12.01 22:00:13
labai grazu ir idomu labai dekoju alvyrai spudytei ir vidai girkontiene uz galimube pasigrozeti siuo muziejumi   Žemaičių muziejus „Alka“ Telšiuose tikrai įdomus. Kviečiame ir kitus ten užsukti  
Paulius
2007.11.30 11:01:57
Iš tikrųjų labai įdomi ir vertinga informacija, tačiau ryškus krikščionybės ir pagonybės mišinys. Šventumas ir nuodėmė negali būti kartu. Tai ir sugadina visą leidinį, jis netenka druskos.   Norėtume padiskutuoti.
Šios žemės druska – pats gyvenimas, o čia visko yra: ir pagonybės, ir krikščionybės, ir visokių kitokių tikėjimų, ir... netikėjimų. Čia – leidinys visiems ir apie viską, kas susijęs su Žemaitija, jos istorija, kultūra, žmonėmis ir kt. Parašys, atsiųs informacinės medžiagos Žemaitijos musulmonai, interneto svetainėje surasime vietos ir jai, aiššku, jei tik ji nebus žmones priešinanti, nepropaguos antihumaniškus principus ir neprieštaraus mūsų Respublikoje galiojantiems įstatymams.  
Medeina
2007.11.27 19:52:03
smagi svetainė,yra įdomių dalykų pasiskaityt:)   Ačiū!  
Vytautas
2007.11.26 21:32:02
Žemaičiai šaunuoliai, kad rupinasi savo žemės kultūros paveldu.
Norėčiau daugiau sužinotiapie Jurgi Talaitį, Stanislovą Narkuskį[Narkuškietį], Jurgį Petkūną [Petkevičių], kilusius iš Eišiškių žemės- Onos Sudimantaities Vytautienės tėvonijos. būtų gražu, jeigu prie kiekvieno iš jų pateiktumėte portretą iš Žemaičių Vyskupų galerijos.  
Ačiū!
Bandysime tai padaryti, tačiau ne iš karto, nes darbų daugybė, o portalą „Žemaitija“, kaip ir periodinį žurnalą „Žemaičių žemė“ kuriame visuomeniniais pagrindais ir savo laisvalaikio sąskaita.  
Butautas
2007.11.26 16:08:59
Gyvuokit per amžius!!!   Ir būkit laimingi!
Stiprūs!
Kieti!
Teisingi!
Dori!
Sąžiningi!
Blaivūs!
Gerbkit savo tėvos ir motinos kalbą, puoselėkit ją!
To ateinančiais ir visais kitais metais Jums linki leidinio kūrybinė grupė!
 
stebetojas
2007.11.25 14:28:15
juokas ima skaitant. dar i miskus patraukit su sakem uz zemaitijos laisve. cirkininkai   Ačiū ir už tokią poziciją!
Mes, nors ir žemaičiai, taip pat esame stebėtojai to, kas vyksta.
Liūdna tai, kad šiandien daugelis žemaičių paskutiniais metais „užkibo“ ant populistų. Jiems pradeda vadovauti išties cirkininkai (televizijos šou laidų herojai su ilgesnėmis ar trumpesnėmis barzdomis, jau pradedantys nuplikti susikompromitavę buvę seimūnai, vis dar neprarandantys vilties būti tarp „žvaigždžių“. Tai tikrai stebina; taip elgdamiesi žemaičiai pradeda prarasti savigarbą ir „kietuolių“ įvaizdį. Pliuškenizmas jų "herojų" elgesyje aiškus iš pirmo žvilgsnio. Nejaugi žemaičiai tokie akli, kad nemato, jog tie jų naujų laikų didvyriai – tikrai blogi aktoriai... ir tik aktoriai...  
samogits
2007.11.22 23:25:18
no, tims katei saka kaletovis i tas pats kas i zemaitis, nu kazkumet jug sakydava ka letovis i tas pats kas i rusu, i daba vakarus tep saka, no nemanau ka tekrus zemaitis savem laika letoviu, a ne tep.
Pasiskiatyket knyga ch.l.t. pichel "zemaitija"
Daug kas is letoviu anuos nemiegst, vaden autuoriu pijuoku i melagiu, no kon padarsi, letoviu tuoks buds jau...shmeizte i lyste kam i sobene del naudus.
Netaikau tuo vesim letovem, bet tekru letoviu i da maziau negu zemaiciu.
manau ka knyga verta diemese, tuo labiau ka i be knygas internete i daug informacijas api zemaiteje-samogitia.
Autuorius sakykem tep tik uzved unt tems, bet je pradeiset knesteis geliau internete, ta i plauka unt krames atsituos.
adresus kor knyga pasiskaityte :
http://zemaitija.ziminaz.com


knyga atsidure internete, nes anuos daugiau niekor negal gaute, vo daug zemaitiu anuos ieshka.
 
Ačiū už informaciją. Tuo pat metu norime pasakyti, kad ši knyga, anot šiuolaikinių lietuvių istorikų, nėra pagrįsta žinomais istoriniais šaltiniais. Daugelį joje išdėstyrų faktų istorikai traktuoja kaip romantizmą...  
dr. Valentinas Gasparas Cirtautas
2007.11.17 14:11:36
Mes ne etnosas - mes Tauta, ir iš didžiosios raidės.   Tiesa yra tokia: niekas kitas nežino, koks konkretus žmogus yra, kaip jis pats. Taip ir su pasaulėjauta. Tas pats ir su žmogaus pasaulėjauta. Tuo pat metu kiekvienam teiginiui reikalingas ir mokslinis pagrindimas.
Mokslininkai šiais klausimais iki šiol mažai kalbėjo,rašė, todėl ir kyla įvairiausios diskusijos dėl žemaičių „tautos“ sąvokos supratimo  
Algirdas
2007.11.13 21:13:07
Esu žemaitis nuo Mažeikių.Dabar gyvenu Kedainiuose.Mane domina žemaičių pasas.Kur jį galima įsigyti,kokios įsigijimo sąlygos,kiek tai kainuoja.Kur galima įsigyti žemaitijos vėliava,kokia jos kaina.Jei galite suteikti informacijos parašykite.Su pagarba.Algirdas Inta.Mano paštas rasaintiene@gmail.com.   "Žemaičių pasas“ yra žemaičių kultūros draugijos nario pažymėjimas. Iš pradžių Jums reikėtų įstoti į draugiją. Jos centras – Žemaičių muziejuje „Alka“ (Kėdainiuose skyriaus nėra). Jums reikėtų kreiptis į draugijos pirmininką, muziejaus direktorių Stasį Kasparavičių.
žemaičių vėliavos yra gaminamos pramoniniu būdu atskirų verslininkų iniciatyva. jos reikėtų ieškoti Telšiuose (siūlome taip pat pasiteirauti pas S. Kasparavičių)  
toma
2007.11.12 18:29:27
Si svetaine tikrai labai gera, yra daug informaciojos, tik labai gaila kad nera dainuojamosios tautosakos tik natos ir pagrindiniai zemaitijos folklorai ir pan   Ateinančiais metais bandysime daugiau pateikti žemaičių dainuojamosios tautosakos pavyzdžių. Ačiū už pasiūlymą.  
Karolis
2007.11.07 13:18:26
Neverkit.Paskaitykit knygą "Po Žemaitijos dangum. Butautai" ir norėsis gyventi. Žemaitijoje viskas gražu ir puiku.   Gerā īr gīventė tarp gerū žmuoniū ėr tėn, kor pati šėrdės šauk. Tuo vėsėms linkam!  
Povilas
2007.11.05 20:25:42
labai patiko skaityt žodyną. Mano tėvas iš žeimatijos, tai aš ir pats jaučiu prielankumą tai kalbai ir toms vietoms. Laikykitės. Užaugęs būsiu tikras žemaitis:)
 
Puiku!
Kuožnos jautamies geriau, ka ne svetėma, vuo sava patėis švarka būni ožsėvėlkės...  
Arns, zordsdavini@gmail.com
2007.10.22 14:20:00
:D tas socēldemokratu pranešėms kažkāp keistā atruoda - jok ton rēkala padėrb puolėtėško - tas ī, ka anėi skomb kap kuokėi žemaitiu gīniejē.
Mūsa vikipedėjės žemaitėškas pruojekta admėnėstratuorē ėrgė pasėtariem, ka i šėtus rēkalus nesėkėšam ė laikīsamies apolėtėškas pozėcėjės, nuors tėn pruogramuo itraukts ė žemaitiu bėndrėnės rašības klausims, katras mums nuognē aktoalus īr ė visumet pasėrėngėn dalīvautė šėtam korėma pruocesė (bet tikrā ne par kuokė tā partėjė).
Nuoro pasėdžiaugtė karto Teklės dā vėino darboko ė nuorietiuo paklaustė a būs ėšleistė anuos darbā kningėkės skvarmuo (fuormuo)? Tāp pat nuorietiuo isėgītė kningu "Bendrinės žemaičių kalbos idėja" ė "Žemaitijos istorija", gal gal pas Tamsta šėton gautė?
Īr idiejė (ė prieteliu) dėrbtė internetė žemaitėška žuodīna (ne vėn "kūlis-akmuo", bet ė "žuolie-žolė"), ka galietom pasėtėkrintė kap rašītė. Paded vėns latgalis, katras jau tor patėrtėis šėtūs rēkalūs. Nuorietuos ė gramatėnė dalė prikabintė, bet tāp nuoras, ka tas būtom visīms naudingā. Netoro mūsa kalbėninku kuontaktu :( Jė kon dėrbat tou linkmė - praneškat, gė dvėjū niekam nerēk, vuo pagelba nemaišīs :)  
Gerū darbū Tamstā linkam! Svarbiausē, ka neplauktomėt pavėršiom.  
důnininks
2007.10.11 15:39:58
Pradė visumet sunkė īr, bet kāp ė so ėlguosiuom, tāp ė čė gal parlėptė ė būtom sakuoma ná 3 palongėškē, 2 salontėškio, 1 telšėškis ė 5 varnėškē muok rašītė, bet 11 prieteliu muok rašītė žemaitėškā. Nágerā skaldītė žemaičius - anū ė tāp mažā tie.
Gal, Tamsta, galát kō papasakuotė aple rašta tuobolėnėma, nes jau kuokėi 9 metā kap nieka nágirdietė ėr ėš tuo alkanoma primėslėjama daug rēkalingu ė nárēkalingu ėšmėslu. Papoblėkůkát žornalė "Žemaičių žemė" arba šėtuo svetainie - nuoras jaustës dalīvaunōs, bent jau žėnuotė, ka dā krot kas :)
(Čė vėn trīs raidės: "ů" skėrta ou/ū, "ë" skėrta ėi/ī ėr "á" - telšėškiu/varnėškiu na-,ba-,ta-).  
Mūsa žėniuoms, tėi, katrėi kažkou ta nuor padarītė, patuobilintė, dėrb kas sau ėr be dėdlesnės reklamas. Be A. Gėrdenė ėr J. Pabriežas „Žemaitėškas rašības patarėmu“ (anėi īr skelbamė samogit.lt skīriou "Kalba“) nieka rimtesnė nier pasėruorė(tuokė, kam ėr kalbuos specelistā būtom pritarė ėr pasiūluojė nauduotė vėsėms kėtėms žemaitėškā rašontėms).  
důnininks
2007.10.08 13:34:15
Tēp jau ėšēs, ka žemaitē kordamė sava rašta naujē vėn bodavuo ėš naujė dvėratė. Lietā, lietā, bet jau grīžuom lėg 1943 metu rašības. Tumet ėrgė bova sotarėms, ka rašītė rēk palē sava tarmė ė torietė bágalės žemaitėška rašta būdu. Kažkatruo laika vëtuo īr tašks, ka žemaitiu rašibas korėms vėn atrond senus naujē. Būktās prīēsam ė nuora rašītė vënuodā visīms žemaitems, ka paprastā ožrašios "důnininks" - nágaliesi atskėrtė, ėš kor ons īr, bet soprasė, ka žemaitis.
Čė mažas pamėslėjėms, katras torietom būtė liouosā parskaituoms visīms žemaitems, bá raseinėškiu.  
Pritaram Tamstā.
Dėdėlē poikē žemaitėškā rašuot ėr dar so vėsuokēs mondrēs žėnklelēs. Kū anū bus daugiau, tū sunkiau tuos rašības bus išmuoktė. Kalbininkā kol kas patar mums tik ėlguosės balsės žīmietė vėršou brūkšnelio (tēp, kap ka latvē dara). Mon patem būtom sunkē ėr tus žėnklus susėrastė, ėr parprastė, kor kuoki dietė. Če jau rēktom speceliū studėju.  
Ramunas Teniukas
2007.10.05 11:48:42
Vytautas didysis sake,kad zemaiciai yra tie patys lietuviai. Lietuvis lietuvio neparduos,na nebent jis butu ne lietuvis.
Beje as nelaikau ,kad Lietuva yra mano tevyne,mano tevyne yra VISATA.  
Žemaičiai yra lietuviai, kaip ir aukštaičiai, dzūkai ir suvalkiečiai. Iš to nė vienas protingas žemaitis ir politikos nedaro.
Politiką daro politikieriai, jau senokai sumanę pasinaudoti dorų žemaičių kultūrininkų darbu, autoritetu, visiems žemaičiams šventu patriotizmu ir t. t.
Jų kalbėti visų žemaičių vardu niekas nėra įgaliojęs ir neįgalios. Aš – žemaitė ir tikrai nenorėčiau, kad mano vardu kalbėtų žmonės, kurių seniai negerbiu dėl jų elgesio, darbų.  
Linis
2007.10.04 09:51:07
Dėl kalbuos žinau yr vyriuku katry banda išvesti vėina abiceli, tep ka reiks tik judinti.   Rimtė žemaitē muokslinininkā nelinkė vėskou mautė unt vėina korpalė. Rēk išlaikītė ėr žemaitiu tarmė, ėr anuos puotarmės. nedarīkem tuokiū klaidū, kuokės bova padarītas XX omžiaus pradiuo, ka bova koramė pagrindā bėndrėnē lietuviu kalbā.
Dabartėnē žemaitiu rašības patarėmā īr parėngtė tēp, ka anus gal pritaikītė ėr dounininkams, ėr dūnininkams, ėr donininkams.
Rēk tik muokītėis ėr dėrbtė. Tėi, kas praded rašītė, nesiskund tās patarėmās.
 
důnininks
2007.10.04 09:23:30
Šēp eso dounininks, bet nuoro pamėnavuotė, ka abecielė sokorta īr vėinuodā tinkontė ė dūnininkams. Bieda īr ta, ka bėndra darba žinuomās dėrbtė vedo negaliav. Nu, bet gal dā būs pataisīts kāp nuors, ka nė vėins nelėktom nuskriausts. Diel puolėtėkas - ne tou adreso kuoliuojēs :)   Tamsta če teisingā rašuot.
Vėsa laika ragėnuom dūnininkus aktīviau dalīvautė žemaitiu kultūrėnemė jodiejėmė. Bieda ta, ka dalės dūnininku kraštė gėmusiu žmuoniū, vuo kap tik tėn ta Žemaitėjės šėrdės nu sena bova, savės jau neblaika žemaitēs.  
Dūnininks
2007.10.03 22:45:39
Įdomu susipažinti su bet kokiais vykstančiais procesais Lietuvoje, t. sk. ir su grupelės "dounininkų" aktyvistų mėginimu pritaikyti Lietuvos ir Žemaitijos praeitį kaip kurpalius prie savo kaliošų. (...)   Mielas kolega,
tie, kas mėgina kalbėti visų žemaičių vardu nepriklauso nei Žemaičių akademijai, nei Žemaičų kultūros draugijai, nei samogit.lt kūrybinei grupei.
Žemaičių rašybos patarimus yra parengę žemaičiai kalbinininkai (mokslininkai – prof. A. Girdenis ir dr. J. Pabrėža).  
Arns, Zordsdavini@gmail.com
2007.10.02 12:24:13
Būtom nuognē fainē, ka būtom skīrioks skėrts "nūruoduom". Vėita, katruo būtom sorašītas žemaitėškas svetainės. Na, pavīzdiou:
http://perkunas.vtu.lt/meska/
http://www.rasyk.lt/user-12662.html
ė panašē. Diekou.  
Nuoruodas īr skelbamas.  
Romualdas
2007.09.28 19:30:45
Tai mano noras butu kad dar butu maršrutai, žemelapei .Didesni ir mažesni.vienai diem dienom lankitinos istorines vietos   Ačiū už pasiūlymą. Toliau plėtodami svetainę į tai atsižvelgsime.  
anonimas (bent jau tokiu norėtų būti)
2007.09.28 10:13:03
Man tai liūdna, ne kad pasakyta pozicija prieš konkrečius asmenis (kaip seniau prieš Burba), bet kad pareiškimas išsakytas taip, kad gali susidaryti vaizdą, jog iš tikrųjų nėra regioninių partijų centrinėse valdžiose (pvz., Krikščioniškoji Bavarijos socialinė sąjunga, turinti 7,5 % Bundestage arba Venecijos fronto lyga). Skaudžiausia skaityti, kad žemaičių didesni užmojai nei konservavimo darbai vadinami "netoliaregiškais" - juk pagal įstatymą, tai jie turėjo gauti teisę vadintis žemaičiais, kurie paskutinį kartą kaip tauta figūravo 1926 metais Tarybų sąjungos gyventojų surašyme (ten jų rado 35 prietelius). Lietuvą skaldo lietuviai (siaurąja prasme) su savo didžialietuvių mąstymu. Iš tikro žemaičiams baisūs ne tie lietuviai, o lietuviai-žemaičiai, nes jie neturėdami tautinės savimonės, net negali įsivaizduoti, kad ji tokia gali būti ir visom jėgom stengiasi tai sunaikinti (net aršiau nei lietuviai). Juk brolio žodis svaresnis nei prašalaičio.
Dėl "paėmimo įkaitais", tai sakote teisybę. Gaila, bet nėra paruošta dirva žemaičių tautai ir kalbai. Tokia dirva buvo apie 1990 metus ir visi patriotiškai kurtumėm Lietuvą, dabar jau laikas praėjo - žemaičiai eina užmarštin. Nebėra to jaudulio, kai pamatai rašyta žemaitišką žodį, vėliavą ar minia dainuojančią "Ėr paauga žalė lėipa". Nebe ta politika. O jūsų noras smukdyti iniciatyvas nepateikiant alternatyvos (ne tik ši partija ar žemaičių tautinimo) - primena jūsų pasakymą, cituoju: "susimąstyti, kur veda tokios politinės avantiūros, kas gali inicijuoti, skatinti ir finansuoti tokią veiklą". Dabar žmonės įtarūs.
Žinau, kad pranešimas bus greitai ištrintas, bet bent jau išsakiau, ką norėjau ir susitikus nereikės jausti pagiežos.  
Jūsų tekstas nebus ištrintas. Svetainėje nepalaikomi tik tie tekstai, kurie propaguoja tautinę neapykantą, smurtą, pornografiją ir kt.
Kiekvienas turime teisę turėti savo nuomonę.
Pareiškimas yra pareiškimas ir jame nėra išdėstyta daug konkrečių faktų, kuriuos žinodami minėti kultūriniai judėjimai (ne vienas asmuo ar du) priėmė šį pareiškimą.
Mūsų portalo kūrėjai taip pat yra tos nuomonės, kad Žemaičių partijos kūrimas nėra vien tik nekaltas noras pasiekti, kad Lietuva, jos etnografiniai regionai išlaikytų identitetą ir kt.
Tiems, kas norėjo ir nori prisidėti prie regionų kultūros puoselėjimo, niekas Lietuvoje to nedraudžia daryti. Tam nereikia kurti partijų, kurios Lietuvos žmones jau dabar pradeda skaldyti.
Konkrečiai jus kviečiame į tų organizacijų, kurios pasirašė pareiškimą, renginius. Jums, kaip ir visiems kitiems, bus sudarytos visos sąlygos dirbti vardan tos Lietuvos ir Žemaitijos.
Esame tuos nuomonės, kad kalbėdami apie tuos žmones, kurie pasirašė pareiškimą, taip nepagarbiai, Jūs tiesiog jų nepažįstate ar nenorite pažinti.
Siūlome Jums suorganizuoti bent vieną mokslinę konferenciją tiems žemaičiams, išleisti knygą, laikraštį, žurnalą, materialiai paremti socialinėje duobėjė atsidūrusį žmogų ir pabandyti tą darbą dirbti 10–20 metų už tai neprašyti nei algos, nei išskirtinės pagarbos, juo labiau Seimo nario mandato.
 
Evelina ir Egidijus
2007.09.27 17:25:31
Labai gerai, kad principingai pareiškėtė savo poziciją. Partijos kūrėją Egidijų Skarbalių visa Lietuva žino kaip vieną iš šlykščiausių politikų. Dabar toks pradeda visų žemaičių vardu veikti ir daro gėdą visiems doriems garbingiems žemaičiams. Liūdna tik, kad vis dėlto nemažai žmonių lyg tie katukai neatakę – mano, kad tas avantiūristas (gal net Rusijos KGB nusamdytas politikierius) Lieuvoje tvarką įves. Kai jis Seime buvo, tai žemaičius į alaus pagėrimo vakarėlius kviesdavo. Jam tik tiek ir tereikia, kad tik vėl prie valdžios lovio atsidurtų.   Jūsų pozicija tvirta. To ir norėtųsi palinkėti, ir ne tik žemaičiams.  
Vidmantys
2007.09.10 12:10:10
Na, p.Petraicio eiles,tai pradedancio paaugliuko svaisciojimai. Zodziai ne vietoje,priestaraujantys minciai, kazkoks chaosas....   Taigi išvada tokia: Petraitis nėra poetas. Pasaulis dėl to tikrai nesužlugs ir saulė iš Vakarų pusės rytoj nepatekės...
Mano kolega sakydavo: „Tas kuris rašinėja, nėra blogesnis už tą, kuris visai nerašo. Svarbu, kad su tomis rašliavomis tie, kurie neturi talento ir dar tik mokosi rašyti, kitiems gyvenimo negadintų ir savęs per anksti menininkų pasauliui nepriskirtų..."
Taigi kuklumas, savianalizė, sugebėjimas objektyviai vertinti savo talentus – didelė dorybė iki šiol, ypač santykiuose su kitais žmonėmis.  
Linis
2007.09.07 16:54:46
"pritariu lietuviui" - o kur tų skupių ir dar visokių negerų nėra :) - vieno gi molio esam. Taip, kad reikia tolerancijos biški. Iš visų tautybėlių galiu išskirti ir šviesių ir juodų žmogelių - kitaip pasaulis būtų pilkas.   Būtų gerai, kad tuos „juodus“ „baltieji“ geranoriškai vis papraustų. Bet kartais tikrai to daryti nesinori, ypač jei tas "juodasis" be sąmonės girtas, apsi (...), nesiprausęs, iš tolo dvokia acetonu ...
Baisu...
Kartais pagalvoju, kad reikėtų rezervato... Klausimas kitas:
O kaip būtų su tavim pačiu, jei gyvenimas tave sulaužytų, jei būtum nepajėgus tai degtinei, netikriems draugams, ligoms ir kitoms bjaurybėms atsispirti, jei pats vieną dieną, visų tų negandų sulaužytas, tame rezervate atsidurtum...  
Linis
2007.09.07 16:51:48
"pritariu lietuviui" - o kur jų nėra :)

kaip bebūtų gaila.
 
Važinėju miesto transportu... kas rytą, atvažiavusi į darbą, nusiplaunu rankas... Esi priverstas tai daryti, jei nenori AIDS ir dar visokiom kitokiom baisybėm apsikrėsti. Tokiame pasaulyje gyvename. Taigi ir kitų prakaitą, ir smarvę, ir visokią kitokią bjaurastį kartais turime priimti kaip savo, nes šis pasaulis – mūsų, o mes – jo dalis ir dažnai tai, kas vyksta tame pasauluje, nuo mūsų daug kuo priklauso.  
pritariu lietuviui
2007.09.06 19:59:56
taip ne pamazgu duobe. bet kai zmogus pragyveni 40m. ir gyvenimas atveda i zemaitija kuria tu visa gyvenima gerbei nes apie ja tik is nuogirdu zinojai. ir ten papuoles pamatai kokie tie zemaiciai ira is tiesu... atsiprasau bet truksta zodziu! tokiu skupiu ir pavydziu zmoniu dar sutikt neteko!!! tfiu!!! geda zemaite!!!   Liaudies išmintias sako, kad toj pačioj šeimoj ir kunigas, ir vagis gali užaugti. Yra ir toks posakis: Nėra namų be dūmų. Ir dar: Nespajuk į vandenį, nes gali pačiam prireikti jį išgerti. Kalbama ir taip: Niekas neapsaugotas nuo ligos, tiurmos ir senatvės... Toliau ir nebecituosime. Taigi lengviausia kritikuoti, tačiau... Net Šventas raštas sako, kad Kristus sutikęs, jog į jį būtų mestas akmuo, jei rasis pasaulyje toks, kuris niekada nebūtų klydęs, nusižengęs šio pasaulio įstatymams ir moralės normoms. Taigi gal kiekvienam pirmiausia reikėtų į save iš šono pasižiūrėti, apsičiupinėti ir tada smerkti visus, kurie po Žemaitijos dangum gyvena ir ne tik ten gyvendami žemaičiais jaučiasi.  
Arns, zordsdavini@gmail.com
2007.09.06 12:13:53
Pastebiejau, ka čė gal pasėsakītė diel leidėnė. Leidėnīs tėkrā poikos īr, bet jau ėlga čiesa nematau kalbuotīras (Šliūps sakė: "kalbžinīstės") rēkalū.
Kai katrėi žmuonis īr atlėkėn mažū, bet gerū darbū:
1. Sokorts šrifts "Vytis", katramė īr žemaitėška raidie "ė ėlguojė" ("ė̅"). Darba atlėka AKL pruojekts. Pruojekta failā: ftp://ftp.akl.lt/sriftai/Vytis/
Šrifts īr pu GPL licenzėjė, ta ons nekaštoun.
2. Windows nauduotuojems īr sokorts klavētūras ėšdiestīms. Parsiūstė gal ėš čė: http://prusa.miestai.net/knupeins/baltic101/baltic.zip
Instrokcėjė maža īr čė: http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Ra%C5%A1%C4%ABbas_pamuokas

Būkat gerė - rēk pasakītė tuokius dalīkus. Žėnau, ka īr ė TimesZm šrifts, bet tėkrā nežėnau ėš kor gautė ė pu kuokė licencėjė ons īr sokorts.  
Diekou už informacėjė. Skaitītuojē galies pasėnauduotė.  
lietuvis
2007.08.26 07:24:41
nu va ira ir tikrai protingu zemaiciu.bukim tolerantiski gerbkim vieni kitus.mano mociute kurios jau seniai nebera dainuodavo: perkune dievaiti nemuski zemaiti bet muski guda kaip suni ruda. as nezinau toliau tik tiek kad cia mano prosenelis taip dainuodavo. bukim zmonemis. sekmes portalo kurejams. aciu   Aciu!
Internetas – ne pamazgų duobė, tad nepilkim į jį visko, kas susikaupė per dieną...  
lietuvis
2007.08.21 19:38:38
O kodel tie zemaiciai toki yra [...]?   Mieli svetainės lankytojai,

portalo samogit.lt kūrėjai laikosi tos pozicijos, kad paskutiniais metais politikierių išprovuokuotas sąmyšis del žemaičių tautybės yra netoliaregiškas ir nenaudingas save gerbiantiems žemaičiams, bei kitiems lietuviams, kenkia Lietuvos žmonių vienybei ir mūsų valstybės pagrindams.
Atsižvelgiant į tai diskusijų, kurios net ir mūsų portale šia tema paskutiniu laiku jau tampa užgauliojimais vieni kitiems, nuo šiol nepalaikys.
Jei Jūs turite konstruktyvių, dalykiškų pasiūlymų šia tema, Jūsų straipsnių laukiama redakcijoje adresu samogit@delfi.lt.

Portalo kūrybinė grupė  
Lina
2007.08.17 11:12:01
Laba diena!

nurodyto savivaldybes telefono jau nera - reiketu atnaujinti informacija.  
Ačiū! Atnaujindami svetainę į tai atsižvelgsime.  
Aras
2007.08.16 16:21:38
Atsiprašau, kad neparašysiu gražią žemaitišką :) Vakar parvažiavau į Kauną ( kūno dislokacios veitą ) iš Skoudo( Skoudas-Vilnius maršrutu ) per visą Žemaitijos centrą laikydamas rankose tą žinomą Ch.L.T. Pichhel parašytą knygą, kurią norėjau paskaityti ( ir paskaičiau ) antrą kartą. Tai, kol važiavau per tą centrą skaityti nesinorėjo, nes dūšia džiaugės matydama ir suprasdama, kad dar turiam didelę laimę gyventi tokioje vienalytėje ! teritorijoje, kurią galime puošti ir tobulinti, skatinti dorą ir garbingą elgesį. Visada, bendraudamas su norinčiais šviestis žemaičiais, nurodau šį tinklalapį, kaip patį objektyviausią ir nuosekliausiai dirbantį Vienos Tėvynės labui :) Kas yra populizmas ? Iš vadovėlių gali daug kas atsakyti, tačiau, gyvenime kiekvienas viešesnis asmuo gi,jau galėtų būti pavaišintas panašiu epitetu. Dažnai sutiktiems keitiems žemaičiams tariu, kad daug Jūsų atskirą keitų, bet, kad apsijungti dėl kokio gero darbo, būt stipriems kartu, tai sunkią... :( Aišku, kad reikia autoriteto :) kuris savo nesavanaudišku elgesiu galėtų paskatinti pokyčius. Asmeniškai man, broliai lietuviai nėra mažiau artimi už brolius latvius ar mažiau brolius, bet tame pačiame pasaulyje gyvenančius pvz. gruzinus. Su visais reikia sugyventi geruoju... Pritariu gerb. Danutei, kad pradėti turime nuo savo kiemo. Turime savo tarpe kultūrininkų, etnografijos specialistų, turime šposininkų, ilgabarzdžių ir politikų taip pat. O gal visi jie mums reikalingi ? Kaip, kad ir šeimoje ar kaime visokių pasitaiko. Jei nelenktyniausime beviltiškose technologijų ir pan. lenktynėse pasaulyje, o pasistengsime atpažinti savyje dorumą ir tiesą, tai gal ir iš įvairiausių baimių greičiau išsivaduosime ? Linkiu puoselėti žemaičių kalbą - kultūrą, dažniau ją remtis, perduoti savo vaikams ir rūpintis savo kiemu ( Žemaitija ! ) kultūroje ar politikoje ar su barzda ką nors kilnotumėm. Jei turėsime daugiau protingų žemaičių seime ar Briuselyje bus tik geriau. Jei kas galvoja, kad gali geriau atstovauti savo "kiemą", tegul eina. Bus tik geriau ... :) Dar priduriu, kad nuostabi, šviesi asmenybė yra gerb. prof. Vyda Kęsgailaitė - Ragulskienė, kuri išvertė ir jos iniciatyva buvo išleista ta CH.L.T. Pichel parašyta knyga. Galime ir turime surasti esmę ir šioje knygoje. Ar gali Lietuvos valstybės maitinami istorikai gerai atsiliepti apie šią knygą, kai jie yra kritikuojami joje, kai joje galime pamatyti, kad "karalius nuogas" ? Tautybės klausimo aspektu, internetinėse batalijose manau dažniau pasireiškia lietuviškas nacionalizmas, nei žemaitiškas separatizmas, bet būkime kantrūs ir nuoseklūs :)Kitais metais Telšiuose turėtų būti didelė šventė dėl viso pasaulio žemaičių ir jų svečiu :) Vo tep, darboukimės :)   Atsakydami Arui norime pasakyti tik viena: kaip Aras, taip ir kiti Lietuvos žmonės, nesvarbu, kas jie – žemaičiai, aukštaičiai, dzūkai, suvalkiečiai, iš Mažosios Lietuvos kilę – pirmiausia privalo turėti galvą ant pečių ir savo galva mąstyti.  
Apolinaras
2007.08.10 13:11:34
Sveiki. Kur gauti knygą "Po Žemaqitijos dangum"?   Jei nebesurandate knygyne, Jums teks eiti į biblioteką. Jei rajono, miesto bibliotekoje nėra, respublikinėje tikrai turėtumėt surasti.  
Linis
2007.08.09 13:49:30
Nu Arna ten gryns apsirėkėms, nes kalba bova pradieta apei tautybi :)
 
bet koriou atvejo pėrmiausē i daugībė klausėmū, katrėi iškėlst diskutoujint aple žemaitiu tautybė, torietom atsakītė muokslininkā (istuorikā, kalbininkā) ėr teisininkā, vo ne i valdė besiveržou politėkā populistā.  
Arns, zordsdavini@gmail.com
2007.08.09 11:59:43
Myldā. Pėrmiausiē, panelė, skėrkat tautībė nu pilietībės. Palē pilietībė mes vėsė esam lietovē, juk vėsė toram lietovėškus pasus. Palē tautībė lietovēs īr ė rusā, gīvenontis Vėsagėnė, ė lėnkā Šalčėninkūs. Mustās manau, ka patė mėslėjē aple tautībė, vėn sosėpainiuojuot.
Tautībė daug kou gal pagelbietė. Gal Kuontrėms so Skarbalio ė popolėstėškā ton dėrb, ėš kėtuos posės veizont, ta čė teisėšks dalīks ė vėsam svietė gerbams. Gal par daug Lietovuo tū teisma bilū ė vėsks i vėina makalīnė sosėdiejė.
Svarbiausē dabā sauguot kas dā īr likėn ėš Žemaitėjės ė stėngtėis, ka tas sovešietom ė ožkriestom jodietė tuoliau. Sunkē īr tīms žemaitems, katrėi nebšnek žemaitėškā, bet nuor, nes abelnā anus tonkiausē ėrgė nieks nešnek, ta Girdenė ė Pabriežas nuognē gera kningelė, katra torietom būtė starts tiktās, nieka negal padietė. (ton matau žemaitėškuo encėklopedėjuo bat-smg.wikipedia.org).
Ė pabonga palē "Kestaitiu žemaitē": "Tikiekemuos ė vėlkemuos, ė ronku nenuleiskem"  
Daug žemaitiu sava krašta, vėsuos Lietovuos istuorėjė žėna tik pavėršotėnėškā. Iš tuo daugībė nesosėpratėmu.
Švėistėis rēk.
Žemaitē tor ne tik savės identifikavėma, bet ėr kėtū pruoblemu. Teisingā lietovėšku portalu publikacėju komentarūs īr rašuoma, ka mums pėrmiausē sava truobuo rēktom apsėšloutė, nes jau tonkē tou žemaitė varda išgėrdos pradedi anou tapatintė so vėso miešlo, katros īr Lietovuo. Je nuori, ka tavėm gerbtom, je nuori pruotieviu šluovė prisidėngtė, padarīk dabar bėnt tēp, ka tava kaimė, miestė vėino pijuoko, valkata, vagim, žmuogžodio, paleistovė, katra sava vākus drabsta bile kor, būtom mažiau. Kuokėi tėi patrijuotā žemaitē, je jau dėdėlies dalėis anū Lietovuo ni so žėborio nesorasi. Ne tik vargs anus i užsienius gen, bet ėr pilietėškoma trūkoms.  
Mylda
2007.07.31 12:19:12
nu aš manau, ka rek tuo stayutybės musu. jau vein iš pryncipa. as toru giminiu i Dzukijuo, i Aukstaitijuo, tai anei ves alaika muei primen, ak zemaite yra ne lietuve, ka mumis rek muokyte kalbiete lietuviska i panase, vo tik spiejem prabelte api ton, ak nuore, ka pase buto parasyta, ak esam zemaite i veska.s nu i prasyded, ka cia nerek jokiu nesamuoniu prisigalvuote i panase. mata, jau tada patampam lietuves.
musu kalba yra grubi, bet nu kas gal pasakyte, ka ana negrazi... :) aiksu, as ten kitam mieste kokiuo istaiguo nepolo saukuote zemaitiska, bet laba i nesivarginu kalbiete literaturiska. manau, kad mona kalbiejems literaturiska neparuoda ni muona isprusema, ni pruota. o literaturiska kalbiete muoku, juk mokykluo vert kalbiete. per lietuviu pamuokas bijuok prasiziuote zemaitska...
vo as tikra didzioujus, ak kalbu zemaitiska i galiu ton daryte i tikra nepraledu pruogas pasigerte, ka as esu ZEMAITE. taigi pilietybe munei er patektu :)  
Panelė (puonė) Milda maiša sāvuokas ėr nedėdėlē sopront, kuoki če žaidėma mūsa puolitėkā īr pradiejė.
Kuožnos tor gerbtė tou vėita, kor gėmė, rūpintėis anuos garbė, kāp ėr sava kėlmė. Mūsa Lietovuo daug nesosėpratėmu diel žmuoniū tomsoma, neišsėlavėnėma.  
Valius
2007.07.25 14:45:47
Žemaičiai, duokite atkirtį Vytautui Varčiui, - http://www.atsi.lt/emai-iai-pakilo-kov-prie-vytaut-var-i#comment-126   Žemaitis, jei jis tikras, pirmiausia turėtų pasižymėti santūrumu. Taigi reikia išmokti gerbti kiekvieno nuomonę. Toks jau yra gyvenimas.  
Linis
2007.07.24 18:41:50
Nu kėkveins turem sava nuomuoni - i tas teisyngą.
Rek a narek tautybis - sprėns kėkvėins pats. Mona patėis nuomuoni - būtom laba tvirtą, kad tas atsirastu pas mumsa pasūs. Nes kap mas apei šindei ar rytuoju, ar apei kitus metus baskaičiuotumiem.... po 100 metu Žemaitėjes Žemaičiu nabliks. I če najūką - Nes paklausykit sava tėvų, savų pažystamu - ir kon išgėrsit ??? "Ui kuoki žemaičiu kalba grubi, kuoki lietuviška graži...." Mokykluo - "nežemaičiuokit – negražu, išvažiuosi mokytis „kaip atrodys“..!" Žiaurę Liūdnę, bet tep y, i pasižiūriekit kėik žemaitišku rajuonu a kutruo rajuona dalėis balėki... Dar liudniau...
Diekou šem Žemaitėjis puslapiuou už Žemaitiu kultūrinis dvasis stiprinėma!!!

PS Aš na pesimists, bet miegstu realybi
 
Svetainės kūriejē laikuos tuos pozicėjės, ka rēk stiprintė, puoselietė Lietovuos etnuografiniu regėjuonu kultūrini savėtoma. Tik tēp gal išlėktė ne tik Žemaitėjė, žemaitē, bet ėr vėsa Lietova. Skaldītė Lietovuos nerēk. Vėskou rēk darītė so pruoto. Žmuonės tor atskėrtė avantiūrizma, puolitikavima nu rimtū darbū ėr rēkalū.  
Ricardas
2007.07.23 23:28:15
Nu čia ardas ir parašė. Kažkokia darkyta kalba. Bet nors linksma paskaityti tokią rašliavą...   tą tekstuką ir paskaityti galima, ir pataisyti... Svetainės kūrėjai brolio "ardo" teksto kalbą kiek pakoregavo. Kad to daryti nereikėtų, prašome visų, kas nori rašyti žemaitiškai, rašyti taisyklingai. Nebūkime „turgaus prekeiviai“. Rašykime kiekvienas savo krašto potarme, taip, kaip girdime. Na o tie, kurie norėtų gražiai žemaitiškai rašyti išmokti, apsilankykite mūsų svetainės samogit.lt skyriuje „Kalba“. Ten yra paskelbti prof. Juozo Girdenio ir dr. Juozo Pabrėžos parengti žemaičių rašybos pagrindai.
Mokykimės!  
ardas
2007.07.22 10:21:41
Labas. Mon patėka če išsakīta nuomone. Vėina dalīka nuoriu patairaut: nu kėik gal dalis žemaitiu pūstis dėl sava tautībės? Reik būt patriotais, bet juk istorijas nepakartosi ir negal koišiot pagalių i jau senē važioujinti vežima.   Tas vežėms jau ėr pakrauts. Mes vėsė anamė siedam. Tas vežėms – Lietova. Tēp ka, mielė bruolē žemaitē, rēk būtė ne tik Žemaitėjės, bet ėr vėsuos Lietovuos patrijuotā, nes esam ne tik žemaitē, bet ėr lietovē. Je dornīstiem užsėjimsem, kėrsem šaka ont katruos patis siedam.  
Dzidorius
2007.07.13 21:32:47
Teisingą daruot.   Aišku, kad reikia didžiuotis. Svarbu tik pačiam tą vardą savo darbais ir elgesiu pateisinti. Žemaičiai pirmiausia buvo tokie žmonės, kuriuos kiti gerbdavo. Ir ne už tuščiažodžiavimą.  
Linis
2007.07.10 20:13:13
Gerb. Žemaitę, norietous paklausti kap JŪS žiūrat į žemaitiu tautybis klausima, tik na politiška(i nepuostringoujont) vo iš dūšis?
Ar nebūtu če veins iš būdu kap išsauguoti jau babaigonti sunykti Žemaitėji???
Turam na veina žemaičiu i draugėju i puostringautuoju!
Vo ka visi i veina dūda pūstu - NE.
Vo če nu mažens būtom "priminėms" - kad esi žemaitis. Mon asmeniška i pasididžiavėms.
????  
Tamstā tēp ė pasakīsem, ka mūsa sopratėmo, kuožnos nuor, ka ta žemė, katruo ons gėmė ėr ožauga, keltom pasėdėdžiavėma. A tēp īr, priklausa nu mūsa darbū. Tēp ka dėdžioutėis neožtenk, rēk ė dėrbtė. Vuo darba formas pasėrenk kuožnos pagal sava sopratėma. Mėslėjem, ka Tamsta i Seima dar nesėruoši, ta puopulizmo neužsėjimsi. Tad gal bėnt mūsa leidėnioiu kuoki gera straipsni pradiuo atsiūsi... Tēp ė pasėmatīs, kuoks žemaitis esi.
 
karolina
2007.07.04 14:03:53
šilalėja nieko gero sorry......   Blogai!
Kaip gydytis?
Receptas toks:
Išeik vakare į Šilalės miestelį ir pakelk nuo grindinio pirmą pasitaikiusį „saulėje perkaitusį“ tautietį, po to palydėk jį iki namų.
Įvykis (ir visam gyvenimui įsimintinas) – garantuotas!  
Ricardas
2007.06.30 21:42:45
juozas prasauskas rašė: "Vokietija/nuo zodzio vogti-kilovalstybes pavadinimas/"
Juozai, teko girdėti kitokį žodžio "Vokietija" kilmės variantą. Atseit per Žalgirio mūšį žemaičiai mėgino lazdomis uždaužyti šarvuotus kryžiuočių ordino karius, o, lazdoms atšokus nuo metalo, jie labai stebėdavosi: "vo keits!". Po to kryžiuočius ir ėmė vadinti vokeites, o po kurio laiko ir vokiečiais...
Nežinau kiek tame tiesos, bet juk galėjo būti ir taip...  
Pagirtina, kad net šiais laikais dar tiek tautosakos žinome ir kad savo kaimynais susidomėjome. Kaip ten bebūtų, dabar vienoje ES gyvename ir įdomu vienam kitą pažinti.  
Lina
2007.06.30 17:29:04
Norėjau rasti daugiau moteriskų grožio paslapčių. Turiu silpnus, slenkančius plaukus, įdomu, kaip lietuvaitės prižiūrėjo juos. Ačiū.   Ko gero, neskaitote „Lietuvos spaudoje“ parduodamų lietuviškų žurnalų. Ten beveik kiekviename numeryje tik ir rašoma, kuo plauti, dažyti, vyrus vilioti...
Šį kartą ir mes pakvailiojome! Na o jei rimtai, tai nuo seno močiutės mokydavo: plaukite ramunėlių, dilgėlių, apynių nuoviromis.
Kirpėjų patarimo taip pat verta pasiklausti. Jie – kaip daktarai.
Jei ir tas nepadės, reikia ir pas tikrą gydytopją nueiti. Pasiaiškinti reikia, gal vitaminų reikia, o gal kokios kitos bėdos prikibo...
Tas plaukas apie daug ką gali pasakyti...  
juozas prasauskas
2007.06.28 20:30:34
As labai domiuosi istorija,bet esu labai nusistates pries atskira zemaitijos statusa.istorija supainiota,ynesta daug klaidinanciu ir nebuvusiu elementu/skaiciau ir to prancuzo Lenkijos zvalgybos uzsakymu parasyta istorija,kur daug yra isgalvotu faktu pasaku lygio,bet yra kitas argumentas1251. 07.17 .popiezius bule italijoje paskelbe ykurima LIETUVOS KARALYSTES su esamomis ir ateityje prijungtomis zememis/nors zemaitija kuresi lygiai su visa lietuvos valstybe/,o vykstant karams su vokieciu ordinais is dvieju pusiu lietuvos karaliai/bet ne kunigaiksciai-po Mindaugo/turejo daug laviruoti ir slapta reme visus baltu zemiu sukilimus.zemaitija negali pradeti skaldomosios veiklos.as uzaugau skirsnemuneje,tevai buvo pedagogai.zemaitijoje gyveno daug zydu-uztenka vienu RAINIU aprasymo ,kaipjie ,,mylejo,,Lietuva.mes dar turime atgauti zemes y rytus/asmena,lyda-lydyti,nes ten buvo metalo rudos,Narutis,ir 50% kaliningrado srities,bei kurso gubernijos dalis is Latvijo/Rucava,peipaus ezera,liepoja.po 2010 m.europos sajunga sugrius-ta yra numaciusi pati Vokietija/nuo zodzio vogti-kilovalstybes pavadinimas/ ir tegul nekalba ,kad klaipedos pily ykure jie-Lietuva tuo metu state medines pilis ir tengyveno baltu gentys,dar iki ateinant vokieciams.Lietuva -Pirmiausiai.   Žemaitija ir žemaičiai skaldomosios veiklos tikrai nepradeda. Dabar pas mus, kaip ta liaudis sako: šaukštas deguto ir medaus statinę pagadina. Taigi kiekvienas kaimas turi savo durnių, o žemaičiai, kaip bebūtų gaila, nemažai į valdžią besiveržiančių politikierių, kurie ne taip seniai visai Lietuvai į veidą spjaudė. Štai jiems bet kuriais būdais ir reikia, kad juos matytų ir girdėtų, tad prieš kiekvienus rinkimus ir pasikinko „Žemaičių tautybės arkliuką“.
Niekas nedraudžia būti žemaičiu. Manome, kad ne pūstis prieš kitus savo žemaitiškumu reikia, o savo darbais reikia įrodyti, kad protėvių garbingo vardo esame verti.
Lietuvos valstybė dar nėra pasirengusi daugelio klausimų spręsti, daug ką svarbaus linkusi vis dar ir apeiti...
Bet kuriuo atveju viską galima diplomatiškai aptarti ir išsiaiškinti, o ne rėkti ant visos Lietuvos ir ant juoko visus žemaičius paversti.
Taip kad barzdą užsiauginti neužtenka, reikia dar ir proto turėti...
Tiems, kas linkęs kitus žeminti, vėlgi liaudiškai atsakysime: prieš pažemindamas kitą, pirmiausia pažemini save.  
Ricardas
2007.06.27 23:45:56
Kas liecia testo, tai vien jau tas faktas, kad as rasau cia, reiskia, kad pasirinktas trecias variantas, todei manau, kad sitas testas cia tikrai netinka. O klausdamas apie stranga, as ir turejau omeny strangus - tai tokios grandines arkliui kinkyti. Zinoma, informacijos galima pasiieskoti ir knygose, ir kituose tinklapiuose, bet pamaniau, kad sis tinklapis taip pat galetu suteikti siokios tokios informacijos. Dekoju.   Taigi bendradarbiaukime. Jei kas žinote, rašykite. Skaitysime ir visi sužinosime.  
as
2007.05.31 06:23:11
Kodel niekas nesukuria interneto puslapio su naujienomis is Zemaitijos, zemaiciu kalba? Reikia vietos, kur galetu burtis zemaiciai ir bendrauti!   Sakoma: „Yra žmogus, bus ir institutas“. Taigi Jūs turite gerą idėją. Kodėl manote, kad ją turi įgyvendinti kiti? Siūlome imtis darbo. Jei tai darysite nuoširdžiai, tokia svetainė atsiras. Linkime sėkmės!Siūlome imtis ją įgyvendinti.  
Ricardas
2007.05.26 23:18:06
Šiaip būtų labai įdomu sužinoti kitų žemaitiškų žodžių kilmę   Siūlome Jums testą.
Pabandykite atsakyti:
Kai iškyla koks nors klausimas, aš pirmiausia atsakymo ieškau:
a) tiesiog pamirštu tą klausimą, nes iš karto nesugebu į jį atsakyti;
b) skambinu draugui ir klausiu jo atsakymo;
c) bandau susirasti reikalingą informaciją knygose, internete ir atsakyti į mane dominantį klausimą.
Jei pasirinkote trečią variantą, Jums rašome dešimtuką – mūsų požiūriu, plečiant akiratį visada geriausias pagalbininkas yra knyga, informatyvus internetas ir panašūs informacijos šaltiniai.  
Ricardas
2007.05.26 23:15:25
Va įdomu, iš kur kilęs žodis "strangas"? Ar tik ne iš angliško "stiprus"?   Strong angliškai yra strong. Na o žemaitiškai stiprus īr stėpros.
Na o šiaip jau daug knygelių apie žodžių, taip pat ir žemaitiškų, kilmę mokslininkai yra prirašę. Siūlome paskaitinėti ir ten daug įdomybių surasti.
 
Saliutas
2007.05.23 15:36:58
Manau per mažai informacijos apie Rainių žudynes. http://rainiuzudynes.projektas.lt/   Skaitykite http://rainiuzudynes.projektas.lt/.
Bet kuriuo atveju geriausia į Rainius pačiam nuvažiuoti, žudynių vietoje pabuvoti, koplyčią pamatyti, rūsyje veikiantį muziejėlį apžiūrėti – ten daug informacijos. Prieš važiuodami neužmirškite paskambinti į Telšiuose veikiantį Žemaičių muziejų
„Alka“ ir išsiaiškinti, kas Jums į tą koplyčios muziejų duris atrakins...  
plungiskis
2007.05.15 08:08:21
paskaiciau zemaitijos istorija jusu puslapyje, turiu pasakyte smarkiai nuvyle.
Noriu patart paskaityt knyga apie zemaitija (chas. l . thourot pichel "zemaitija" ) ir google, labai daug informacijos, is kur zemaiciai kile, kodel balta veliava naudota(pas jus del ko balta veliava naudota taip ir neaisku), manau kap patyrineje sia tema giliau patys busite maloniai nustebinti.Sekmes!  
Pagirtina, kad skaitote knygutes, taip pat ir Pičelo „Žemaitiją“. Ši knyga – ne istorijos vadovėlis, daugelis joje minimų faktų nėra patvirtinta istoriniais dokumentais, istorikai juos nelinkę už „gryną pinigą“ priimti.
Na o jei tai, kas knygoje rašoma, Jums padeda gyventi, jaustis oriu žemaičiu, viskas gerai. Svarbu, kad ir Jūsų darbai to orumo būtų verti.  
Asta
2007.05.08 22:33:34
Ačiū už įdomią informaciją apie mūsų kraštą, norėtusi daugiau nuotraukų   Nuotraukų daug publikuojame „Žemaičių žemės“ žurnale. Prašome prenumeruoti. Jį užsisakyti galima kiekviename „Lietuvos pašto“ skyriuje.  
Auguste
2007.05.04 13:41:13
Siamia tinklapyja as norejau surasti dainu bet neradau   Dainų leidinyje skelbiama ir gana nemažai – žr. skyrių „Tautosaka“ (
(Muzikinis folkloras – interneto prieiga http://samogit.lt/TAUTOSAKA/folkloras.lt.htm.  
Egidijus
2007.04.26 22:56:10
Kada vyks Palangos bažnyčios jubiliejui skirta konferencija?   Palangos bažnyčios 100-mečiui skirta konferencija vyks 2007 m. birželio 2 d. Pradžia 11 val.  
Aleksas Fabricijus
2007.04.23 23:36:45
Labas!

Ar gal zinot apie Vlada Narbuta arba Leonas Fabricijus?
Man atrodo jie gyveno jusu rajone(Telsiuose) atgal senai.


 
Gerb. Aleksai,
Jūsų prašymu apie Vlada Narbutą, Leoną Fabricijų informacijos bandėme surasti 2006 m. pabaigoje, tačiau jokių žinių neaptikome. Neturėjome galimybės padirbėti archyvuose. Darbas ten reikalauja daug laiko, o jo "Žemaičių žemės" leidėjams labai trūksta. Todėl, jei Jūs iš tiesų norite surasti savo gimines, turite pats tuo užsiimti arba pasisamdyti firmą, kuri Lietuvoje užsiima giminaičių paieška.  
lorita
2007.04.18 20:22:47
sis puslapis puikis tik reiketu daugiau informacijos   Siūlome talkinti mums surenkant ir pateikiant informaciją leidinyje. "Žemaitija" kuriama visuomeniniais pagrindais. Kiekvieno geranoriškumas labai vertinamas.  
Arns, zordsdavini@gmail.com
2007.04.16 00:13:57
Uf, galū galė atsėlėipėmu skīrio patvarkiet :)
Ats diel žemaitėška žuodė svetainie: nu vis tėik mėslėjo, ka pėrmam poslapie torietom būtė daugiau, nes 7 žėnotės skomb tik kāp tarp kėtka.
Siekmies!
P.S. nuognē nuorietiuo prisėdietė pri rašības vėinuodėnėma ėr ISO kuoda gavėma.  
Diekou ož pastabas. Linkam pasėsekėma vėsūs žemaitėškūs darbūs!  
ignas
2007.03.27 14:49:20
sveiki viskas labai cia grazu, bet vat obuoliu giros recepte
paminetas pakelis vanilino ir kad senovei zemaiciai is tokios giros sriuba darydavo . Isivaizduoju toki senoves zemaiti :nueina i maxima nusiperka pakeli vanilino........

apsurdas jau jeigu rasot tautinius receptus tai neprimakliavokit siuolaikiniu ismislu.  
Vanilė – augalas. Ne viena šeimininkė Lietuvoje jį šiandien augina savo darželyje. Seniau geriausi Lietuvos konditeriai šį augalą taip pat žinojo. Vieni jo nusipirkdavo iš pirklių, patys atsiveždavo iš šiltų kraštų, kiti užsiaugindavo patys.  
Aurimas ir Vita
2007.03.22 00:01:02
Ačiū! "Žemaičių žemės" žurnalo puslapiuose norėtųsi tik daugiau nuotraukų.   Publikuodami "Žemaičių žemės" žurnalo tekstų elektroninę versiją, nuotraukų specialiai nededame, kad skaitytojai ieškotų ir popierinės leidinio versijos  
Evelina
2007.02.23 17:00:01
man labai patinka ta žemaičiu kalba nes pati esu žemaitė   Puiku! Puoselėkit tą kalbą, ji padeda žemaičiui būti savimi.  
elvyra
2007.02.21 11:21:25
gera labai gera tikrai gera net nerandu zodziu   Aciu!  
sigitas kojelis
2007.02.13 16:10:26
maloniai noretumem suzinot tado blindos gimine pradedant tado vaiku irr toliau kas yra gyvi dar is tado blindos gimines truputi zinau pronuke vardu ausra liktai gyvena kursenuose kur dar nezinau noriu suzinot ju gimine kiek zinau esu ju giminystes rysy su pagarba sigitas kojelis maloniai lauksiu aprasymo.   Mūsų redakcija Tado Blindos giminių adresų neturi. Informacijos apie juos leidinyje ieškokite naudodamiesi vidine paieškos sitema.  
gintare
2007.02.11 17:45:45
as labaj noreciau vajdintijusu teatre. mano manymu as sugebu vajdinti. vajdinimas yra mano gyvenimo svajone. labaj daug laiko as vajdinu sau. jei as jus sudominau parasykit man 868984937 labaj lauksiu jusu skambucio   Koks konkrečiai teatras Jus domina?  
zenonas
2007.02.05 19:39:50
Ačiū už Šateikių prisiminimus.Esu dvaro felčerio Vinco BŪDOS anūkas.1939 m.mokiausi pas Žilius.Dėkui už puikiai perteiktą to meto man brangaus miestelio vaizdą.Tėvas buvo dvaro sodininkas,senelis dvaro felčeris,pas jį svečiuodavosi pan Antoni-liokajus su fraku.Pamenate?   Jei parašytumėte išsamiau (el. p. adresas samogit@delfi.lt) gal Jūsų tekstą įdėtume į leidinį.  
Feliksas Mačianskas
2007.02.03 14:29:30
Gaila,bet neaišku,kodėl prie Žemaičių poetų neminimas betygalietis-Antanas Cibulskis,Betygalos himno autorius rašytojas Jonas Mačiukevičius.Progai pasitaikius tuos kūrėjus
derėtų įterpti į žymių žemaičių kūrėjų sąrašėlius.
Su pagarba Feliksas  
Visko nebespėjame. Ačiū už pastabą! Bandysime pasitaisyti.  
Darius Vebra
2007.01.30 14:23:22
Pavardes Vebra kilme - vepla? Mane tai zeidzia, nes puikiai zinau, jog Lietuvoje Vytauto laikais buvo zmones - kurie gaude ir pristate izdui bebrus, bebru kailius. Siuos zmones vadindavo vebrais, nes ir gyvuna - bebra anksciau vadino vebru. Zmones kurie rinkdavo vebru mokesti, taip pat vadino vebrais, vebrininkais ir t.t.   Puiku. Kodėl apie tai rašote mums?  
JURATE
2006.12.15 12:50:19
LABAI MALONU,KAD KAZKUR GALIMA RASTI INFORMACIJOS APIE SAVO GIMTA MIESTA.ACIU   Tikėkimės, kad būsime naudingi jums ir ateityje.  
Arns - zordsdavini@gmail.com
2006.12.12 22:42:08
Kou tuoliau - tou labiau liūdnē daruos, ka vėinuo pagrindėniu žemaitėškuo svetainiu žemaitėška žuodė rēk ėiškuotė so žėborio. Aple kalbuos perspektīvas kalbuos nie - tretė karta šnekies nab žemaitėškā. Esam labiausē nasauguonontė etnuograpėnė minuorėnė   Žemaitiški tekstai publikuojami skyriuose "Literatūra" ir "Kalba".
Pastaba: šis portalas skirtas ne tik žemaičiams, mtiems, kurie moka ir nemoka skaityti, kalbėti žemaitiškai, todėl ir tekstai publikuojami ne tik žemaitiškai.  
Silva
2006.12.11 17:43:13
Ar saksofonas moteriskas insrumentas?   Tai priklauso nuo to, kieno rankose jis bus ir kaip jį glostysi (atsakymas su humoro tiems, kas nezino, kaip nustatyti daikravardžio giminę)  
JUSTYNA
2006.12.05 19:23:41
MAN LABAI PATIKO SIS LEIDINIS, LABAI IDOMU PASKAITYTI....   Malonu!  
GABEJA
2006.12.01 12:12:44
jusu puslapis yra labai MAZAS galibuti ir daugiau ir dar apie uogas   Siūlome parašyti ir atsiųsti. Būtinai paskelbsime.  
EDITA
2006.04.10 11:59:47
Laba diena !skaiciau intertnete straipsni apie Ariogala!Siame miestelyje visada atostogauju.Cia nuostabi gamta,nuostabus slaitaicia begalo smagu buti!Jei tik galeciau giventi Ariogaloje buciau labai laiminga!Ariogaloje buna nuostabios sventes,kad ir Tremtiniu svene,Jonines!Cia pabuvus nesinori isvaziuoti,tai nuostabus kampelis.Labai smagu,kad savo leidinyje parasete apie ARIOGALA!!   Siūlome užsiprenumeruoti „žemaičių žemę“. Tai padaryti Jūs galite kiekviename „Lietuvos pašto“ skyriuje  
Linis
2004.09.21 08:16:26
Puiki svetaine,
apie musu krasta,

tik vartydamas informacija apie rasytojus, kazkaip nepastebejau nieko apie Daiva Vaitkevičiute-Rekasiene.  
Neturime žinių. Dėkotume, jei atsiųstumėt jų mums adresu samogit@delfi.lt  
abms@one.lt
2003.01.10 14:13:58
AR DAILININKAS ALGIMANTAS SNARSKIS ,GIMES PLUNGEJE,DALYVAVES PER 100 PARODU,ATSPAUSDINES DAUGIAU ,KAIP 3500 PIESINIU LAIKRASCIUOSE IR ZURNALUOSE JAU NE ZEMAITIS,KAD NERA JOKIOS INFORMACIJOS. OZMOGUS RODE TURYS ZEMAICIU PASA.????????????   Žemaitis. Apie jį skelbiame iškilių žemaičių duomenų bazėje.  


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2006.04.11.
Pastabas siųskite adresu: .