� prad�i�
� prad�i�

 

Blovie��ius

�iuo metu tai jau gerokai primir�ta, o anks�iau buvusi viena i� svarbesni� pavasario �ven�i�.
Nuo Blavie��iaus iki baland�io 9 d. niekam nieko negalima skolinti, o jei kam kas paskolinta, Pavasario �aukliai. A. �eduikio nuotrauka reikia per t� laik� susigr��inti. Sakoma: jei paskolinsi - gyvuliai tais metais sirgs.
XIX a. Lietuvoje pla�iai buvo �inomas paprotys Blovie��iaus dien� rengti vai�es, eiti vienam pas kitus � sve�ius, pam�gd�iojant gandr� (auk�tai kilnojant kojas). Tai dienai specialiai kepdavo kanapinius pyrag�lius, bandeles (gandro pyrag�, kratin�) i� rupiai sumalt� �vairi� r��i� jav� milt�, �altanosius - krekenomis �darytus virtus pyrag�lius.
Norint, kad javai geriau sudygt�, vyrai Blovie��iaus dien� jav� laukus ap�i�r�davo.
Negalima per Blovie��i� perinam� kiau�ini� liesti - tik tokiu atveju pauk��iukai i�siris sveiki.
Sakoma, kad Blovie��iaus dien� parskrenda gandras, ne�inas kiele ant uodegos, o kiel� baigia i�spardyti ledus.

 

Nuo seno tikima, kad gandras - �ventas pauk�tis, �mon�ms ne�a laim�. Sakoma:
1. Gandras �moni� ligas � pelkes, raistus, kur nei �mon�s, nei gyvuliai kojos ne�kelia, nune�a;
2. Tiems �eimininkams, kuri� sodyboje gandras jam �taisytoje vietoje lizd� susisuko, geras derlius u�der�s;
3. Jei nori, kad art�janti kelion� pavykt�, gandralizd�iui skirt� sen� ve�imo rat� u�kelk ant med�io ar trobos, o jei nori, kad gyvuliai sveiki ir greitai augt�, kelk t� rat� ant tvarto;
4. Jei gandras lizd� susisuko ant � med� ar ant klojimo i�kelt� ak��i�, tais metais gali tik�tis gero derliaus.

 

Baland�io 1-oji, Mel� diena

 

Tai mel�, d�iaugsmo, meil�s ir pavasario �vent�.
Seniau Lietuvoje baland�io 1-�j� �v�sdavo Naujuosius metus, nes apie t� laik� susilygina dienos ir nakties ilgumas. �i �vent� seniau daugelyje �ali� b�davo �ven�iama linksmai: vykdavo karnavalai, kitokie pasilinksminimai, �mon�s pok�taudavo.
Ilg� laik� m�s� kra�to �emdirbiai baland�io pirm�j� �v�sdavo kaip pirm�j� pavasario darb� dien�. Baland�io pirm�j� Mel� diena Lietuvoje prad�ta vadinti neseniai. Beje, paprotys t� dien� pok�tauti, apgaudin�ti vieniems kitus ir meluoti yra paplit�s daugelyje pasaulio �ali�.
Lietuvoje �i� dien� anks�iau b�davo ne tiek meluojama, kiek pok�taujama. Da�niausiai vienas kit� bandydavo suklaidinti, nurodydavo tokias u�duotis, kuri� ne�manoma atlikti. Visa tai tur�davo sukelti aplinkini� juok�, o juokas ir linksmyb�s simboli�kai tur�t� pagreitinti pavasar�.
T� dien� m�gstama ir burti, sp�ti ateit�, prana�auti, koks bus derlius.
Iki pat XX a. vidurio Lietuvoje buvo i�lik�s paprotys baland�io pirm�j� i�juokti tinginius, apsileid�lius. Tvark� da�niausiai darydavo vyrai. Jei rasdavo kur ne vietoje pad�t� �em�s �kio padarg�, j� pasl�pdavo, u�keldavo auk�tai ant trobos ar kur nors kitur, bet taip, kad tam apsileid�liui d�l savo tinginyst�s gail�tis reik�t�.
Yra u�fiksuota, kad kai kuriose Lietuvos vietose baland�io pirm�j� b�davo garbinamas gyvyb�s medis.
Tikima, kad �i� dien� niekam negalima skolinti ugnies, degtuk�, �arij�. Jei vis d�lto �duosi, gali tik�tis, kad tais metais gyvuliai nesiseks.
 

 

Apie kovo 4 d. vyturys i�gieda savo pirm�j� giesm�, ta�iau nereik�t� stengtis jos i�girsi, nes jei i�girsi, metai bus nederlingi.
Per �v. Kazimier� po la�ais gali atsigerti jau ne tik gaidys, bet ir ver�is.
Senoliai sakydavo, kad jei Kazimierini� dien� i�leisi i� tvart� palakstyti gyvulius, jie grei�iau augs.
Kazimieras nuo seno vadinamas kreivav��iu, nes nuo kovo 4 d. v��� ja kreiva.
�v. Kazimieras - Lietuvos Did�iojo Kunigaik��io ir Lenkijos karaliaus Kazimiero s�nus. Jis yra kur� laik� gyven�s Vilniaus pilyje. Buvo labai religingas, gars�jo dora, buvo ligonis - sirgo d�iova. Po mirties prad�tas garbinti kaip stebukladarys. 1604 m. popie�ius Klemensas VIII j� paskelb� �ventuoju, o 1636 m. - Lietuvos glob�ju.
�i diena ypa� pla�iai nuo seno b�davo pa�ymima Vilniuje. �ia nuo XIX a. Katedros aik�t�je, 1901-1941 m. - Luki�ki� aik�t�je, sovietme�iu - Kalvarij� gatv�je, po Lietuvos nepriklausomyb�s atk�rimo - Kalvarij�, Did�iosios, Pilies, R�dnink�, Vokie�i� gatv�se vyksta Kaziuko mug�s. Tarpukariu � jas suva�iuodavo amatininkai i� Ryt� Lietuvos, Vakar� Baltarusijos (priva�iuodavo iki 20 t�kst. ve�im�). Dabar Vilniaus Kaziuko mug� labiausiai gars�ja profesionaliosios dail�s ir tautodail�s dirbiniais, kuriais �ia prekiauja meistrai i� visos Lietuvos. Kaziuko mug�s reik�m� Vilniuje kiek sumenko paskutiniais metais, kai �ia prad�tos rengti ir kitos pana�ios mug�s (Pranci�kaus, �Skamba skamba kankliai� ir kt.), ta�iau iki �iol ji Vilniuje i�lieka svarbiausia.

 


�emai�i� kult�ros draugijos informacinis kult�ros centras
Tinklalapis atnaujintas 2003.10.28 .
Pastabas si�skite adresu:

Istorija Kult�ra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literat�ra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus �odis Archyvas Atsiliepimai
Rodykl�� prad�i�Informacija