Miestelis 7 km į pietryčius nuo Telšių, prie kelio į Varnius. Gyvenvietės pietinėje ir vakarinėje dalyje teka Viešvė, Judros intakas.

Viešvėnų istorija siejama su netoliese esančio Getautės (Kungių) piliakalnio istorija. Pirmą kartą šis piliakalnis rašytiniuose šaltiniuose (Kuršo dalybų akte) paminėtas 1253 m. (seniausiuose rašytiniuose šaltiniuose Viešvėnai vadinami Wieswe, Versevene).

1370 m. iš Kuršo į Žemaitiją įsiveržę Goldingos komtūro vadovaujami kariai, nusiaubę Varnius, buvo apsistoję Viešvėnuose.

Archeologiniai radiniai iškalbingai nurodo, kad šiose apylinkėse žmonės gyveno jau akmens amžiaus pabaigoje.

XV a. Viešvėnai buvo LDK valda. Ją iki XVI a. pradžios valdė Žemaičių seniūnai. 1527 m. Viešvėnus tiesiogiai valdė Lietuvos didysis kunigaikštis, seniūnams buvo paliktos tik teisminės galios.

Viešvienų valsčius pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1493 m.

1528 m. Viešvėnų valsčiuje gyveno 33 bajorų šeimos.

1534 m. Viešvėnų tijūnu buvo Kuzma Bilevičius (Bielewicz), 1542–1555 m. – Kasparas Bilevičius, 1567 m. – Jonas Laurinavičius, 1569 m. – Jonas Ilgovskis.

1536 m. Viešvėnų valstiečiai sukilo, nužudė tijūno vietininką, keletą dvaro pareigūnų. Sukilimą numalšino į Viešvėnus kunigaikščio atsiųstas totorių būrys.

Viešvėnai buvo vienas iš Žemaitijos pavietų (rašytiniuose šaltiniuose minimas 1529 m.), vėliau – seniūnija be pilies.

Pirmoji bažnyčia Viešvėnuose pastatyta XVII a. Jos fundatorius – LDM taurininkas ir Viešvėnų seniūnas Pranciškus Pilsudskis. 1758–1761 m. kunigo Kotarskio rūpesčiu pastatyta nauja Viešvėnų bažnyčia. 1848–1852 m. pastatyta medinė Švč. Trejybės bažnyčia (išliko iki mūsų dienų).

1717 m. Viešvėnų seniūnu buvo Vladislovas Komaras, 1738 m. – Simonas Sušinskis, vėliau – Pranciškus Pilsudskis, nuo 1786 m. – Krizostomas (Chrizostomas).

Viešvėnai kaip miestelis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1567 m.

1789 m. Viešvėnuose buvo 14 kiemų.

Po 1795 m. padalinimo Viešvėnai perėjo carinės Rusijos žinion.

1838 m. Viešvėnų gyventojai vėl buvo sukilę (dėl didelių prievolių).

1858 m. gyvenvietėje veikė parapinė mokykla.

1859 m. Viešvėnuose buvo 38 namai, nuolat gyveno 376 žmonės.

Po 1861 m. Viešvėnai ir jų apylinkės priklausė Žarėnų valsčiui.

1863 m. miestelyje gyveno 376 žmonės.

XIX a. Viešvėnuose vykdavo prekymečiai.

1915 m. įsteigta privati mokykla.

1918 m. pab. ar 1919 m. pr. atidaryta valstybinė pradžios mokykla. 1949–1961 m. Viešvėnuose veikė septynmetė mokykla. Nuo 1962 m. ji – aštuonmetė, nuo 1984 m. – vidurinė.

1923 m. birželio 15 d. Viešvėnuose pradėjo veikti pašto agentūra.

Po II pasaulinio karo Viešvėnai buvo apylinkės centras. Tuo laiku čia suformuota infrastruktūra, būdinga sovietmečio Žemaitijos miesteliams (veikė mokykla, paštas, medicinos punktas, kolūkio administracija, kultūros namai, biblioteka, keletas komunalinio aptarnavimo įstaigų).

1923 miestelyje gyveno 244, 1959 m. – 263, 1970 m. – 297, 1979 m. – 479, 1989 m. – 523 žmonės.

2002 m. veiklą pradėjo Viešvėnų kaimo bendruomenė.

2003 m. iškilmingai atšvęstas Viešvėnų pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750 metų sukaktis, įvyko Žemaičių akademijos vasaros konferencija.