Kult�ra Istorija Kult�ra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literat�ra �emaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus �odis Archyvas Atsiliepimai
Rodykl�� prad�i�Informacija

DAIL�S MOKYMO �IDINIAI �EMAITIJOJE

�emaitijos dail�s mokykl� istorija ir dabartis
Pastaruoju metu suaktyv�j�s dail�s gyvenimas Lietuvoje, spar�iai atsinaujinantis kra�to veidas kelia naujus u�davinius bei reikalavimus ir �emaitijoje esan�ioms dail�s edukacijos bei jos pristatymo visuomenei institucijoms. �ia kuriasi naujos tokio pob�d�io institucijos (i�skirtinio d�mesio vertas 1994 metais �steigtas �emai�i� dail�s muziejus Plung�je). Kai kurios i� j� turi gilias profesionaliosios dail�s mokymo, meno kolekcij� kaupimo tradicijas. Pastarosioms priskirtinos Tel�i� ir Klaip�dos meno mokymo �staigos.
Bene seniausia �io pob�d�io institucija �emaitijoje � 1931 metais Tel�iuose �kurta med�io apdirbimo mokykla, vadinta dar daili�j� amat� mokykla. Pirmaisiais veiklos metais jos tikslas buvo rengti dailininkus-atlik�jus. 1939 metais �ioje mokykloje �steigta metalo apdorojimo specialyb�. 1945 m. �i mokymo �staiga pavadinta Tel�i� taikomosios dail�s vidurine mokykla, nuo 1959 met� ji � Tel�i� taikomosios dail�s technikumas, o nuo 1989-�j� � Tel�i� auk�tesniosios taikomosios dail�s mokykla. Joje buvo galima �sigyti �ias specialybes: skulpt�ros, meninio med�io apdorojimo, trikota�o mezgimo ir modeliavimo, pramonini� gamini� konstravimo, dail�s, muzikos, �okio pedagogikos. J� �vairiais laikotarpiais yra baig� didelis b�rys �ymi� Lietuvos meninink�, dail�s gyvenimo organizatori�. Tai Algimantas �v�g�da, Vincas Kisarauskas, Romualdas Budrys ir daugelis kit�.
Tarsi neatskiriama �ios mokyklos dalis � kaimynyst�je �sik�r�s �emai�i� muziejus �Alka�, turintis turtingus Vakar� Europos ir Lietuvos vaizduojamosios bei taikomosios dail�s rinkinius, liaudies meno kolekcijas. Pastaruoju metu, prie muziejaus pasta�ius nauj� �iuolaiki�k� priestat�, atsirado did�iul�s galimyb�s kurti naujas ekspozicijas, kei�iamas parodas, gerai �rengti fondus, vykdyti daugyb� edukacini� program�, geriau pristatyti visuomenei turtingus dail�s rinkinius. �is muziejus itin traukia �alia �sik�rusio Vilniaus dail�s akademijos Tel�i� taikomosios dail�s skyriaus student� ir ir d�stytoj� d�mes�: su daugelio �ymi� Europos ir Lietuvos dailinink� k�ryba jie turi galimyb� susipa�inti, net pamatyti j� darb� originalus b�tent �ia. Turtingos taikomosios dail�s kolekcijos leid�ia studij� proceso metu jaunimui profesionalumo ir estetikos paslap�i� semtis i� sen�j� meistr�.
Kitas svarbus dail�s mokymo �idinys Vakar� Lietuvoje � vizualinio dizaino ir dail�s pagrind� katedros Klaip�doje. Pirmoji j� �sik�rusi �ia dar 1974 metais. Per dvide�imt penkerius darbo metus � savaranki�k� k�rybin� keli� �i katedra i�leido daugiau negu 300 meninink�.
Abi �ios mokyklos � Klaip�dos ir Tel�i� � dabar jau yra Vilniaus dail�s akademijos padaliniai (nuo 1979 ir 1998 met�). Paskutiniais metais jose vyksta studij� reorganizavimo procesas, bandant jas apjungti � jungtin� �emaitijos taikomosios dail�s institut�, ruo�iant� Lietuvai �iandien labai reikaling� specialybi� � taikomosios grafikos, poligrafijos, �rangos ir architekt�rin�s aplinkos dizaino, reklamos, kompiuterin�s grafikos ir videomeno (Klaip�doje) ir skulpt�ros, r�b� dizaino, bald� dizaino, bald� dizaino ir metalo dizaino (Tel�iuose) � meno bakalaurus ir magistrus.
Ateityje galvojama ir apie restauratori� rengim� Tel�iuose. Toki� specialist� laukia turtingi muziej� rinkiniai, medini� �emaitijos ba�ny�i� lobiai.
Kaip matome, did�ioji dalis specialybi�, kurias �ia gali pasirinkti studentai, visai nedubliuoja Vilniuje ir Kaune esan�i� vaizduojamosios ir taikomosios dail�s specialybi�. Tel�i� ir Klaip�dos mokyklose dirbanti profes�ra � Vilniaus dail�s akademijos ir Talino dail�s instituto aukl�tiniai. Be abejo, reikalavimai taikomi auk�t�j� meno mokykl� programoms ir turintys atitikti visus Europos standartus, n�ra �ia lengvai �kandamas rie�utas ir reikalauja nema�ai d�stytoj� ir student� pastang�. Rengiant men� bakalaurus ir magistrus talkina d�stytojai i� Vilniaus dail�s akademijos, kit� Lietuvos auk�t�j� mokykl� ir universitet�. Pasirinkta daugiau taikomoji meno kryptis. Tai sudarys dideles galimybes �emaitijos dail�s institut� baigusiems studentams ateityje �kurti savo firmas, �sidarbinti spaustuv�se, leidyklose, redakcijose, muziejuose, reklamos firmose ir agent�rose, bald�, �rangos, interjero ir r�b� projektavimo firmose, studijose. Min�t� auk�t�j� mokykl� aukl�tini�, kurie turi pedagogin� talent�, laukia ir lauks �emaitijos mokyklos, gimnazijos, universitetai.
Ar taps �is �emaitijos dail�s institutas rimta auk�t�ja meno mokykla (�iuo metu jis Vilniaus dail�s akademijos padalinys), priklausys ne tik nuo profesori� ir student� noro, bet ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausyb�s galimybi�. Daug k� lems ir Tel�i� bei Klaip�dos apskri�i� ir miest� savivaldybi� iniciatyva, suinteresuotumas.
Vilniaus dail�s akademija �ia linkme jau �eng� rimt� �ingsn� � parengtos programos, nuostatai, dirba d�stytojai. Toki� pat ry�ting� veiksm� laukiama ir i� vietini� institucij�. Manome, kad �iandien ten dirbantiems �mon�ms svarbu, kok� k�rybin� ir intelektualin� krait� turintys jauni �mon�s jau artimiausiais metais pasklis po �emaitij�, kas formuos �io regiono veid�, r�pinsis �ia kult�ra ir �vietimu ateityje.
Klaip�dos vizualinio dizaino katedra
D�l plataus �gyjamo i�silavinimo profilio Vizualinio dizaino katedra � viena populiariausi� katedr� VDA. �ia mokoma �vairi� meno ir mokslo sri�i� pagrind�. Tai ir taikomosios grafikos, poligrafijos, �rift� ir kaligrafijos, informatikos ir grafinio dizaino, �rangos dizaino ir architekt�rin�s aplinkos, reklamos, kompiuterin�s grafikos ir videomeno. Katedroje d�sto �vairaus profilio profesionalai dizaineriai, grafikai, skulptoriai, fotografas, kompiuterininkas ir kt. Skirtingo pob�d�io dalykus bandoma sujungti � kompleksi�k� koordinuoto vizualinio stiliaus k�rimo vienov�. Specializacija labai �iuolaiki�ka. Dauguma absolvent� s�kmingai kuria savo dizaino (da�niausiai informacijos, reklamos) firmas, dirba dizaineriais maketuotojais laikra��i� redakcijose, spaustuv�se, leidyklose.
Vilniaus dail�s akademijos Tel�i� taikomosios dail�s skyrius
Skulpt�ros studij� programa.
Studij� prad�ioje mokoma formos organizavimo pagrind�, o v�liau studijuojama fig�rin� skulpt�ra. Supa�indinama su plasti�k� ir kiet� skulpt�ros med�iag� technologija. K�rybi�kos asmenyb�s ugdymas pagr�stas nacionalin�s skulpt�ros mokyklos id�jomis, skatinamas k�rybinis individualumas bei eksperimentai.
R�b� dizaino studij� programa.
Trikota�o r�b� dizaino specialyb� � viena populiariausi�. Mokomasi visko, k� �manoma sukurti kilpos sudarymo principu i� �vairiausi� pluo�t�, jungiant tradicij� su naujov�mis. Studij� tikslas � menin�s id�jos derinimas su technologija ir kliento reikalavimais.
Dizaino studij� programa.
Daikt� dizaino specializacija. Rengiami dailininkai konstruktoriai, taikomosios dail�s specialistai pramoninei grafikai, reklamai, pramoninio daikto etalonui sukurti. Specializacijos tikslas � b�sim� dizainer� i�mokyti teisingai ir racionaliai suvokti daikt� pasaul�, pagaminti gra��, pig� ir patog� daikt�, o vis� aplink� padaryti harmoning�. Ugdomas profesionalus sugeb�jimas objekt� ir vizualin� informacij� formuoti kompiuteriu.
Bald� dizaino specializacija.
Rengiami �vairios paskirties bald� projektavimo specialistai. Bald� projektavimo metodika, bald� stiliai ir istorija, bald� tipologija, gamybos, med�iag� technologijos � studij� pagrindas. Galima mokytis ir senovini� bald� restauravimo.
Metalo dizaino specializacija.
Metalo meninio apdirbimo Tel�iuose mokoma jau 60 met�. Kvalifikuoti d�stytojai t�sia ger�sias mokyklos tradicijas. Studentai gauna bendr� menin� ir humanitarin� i�silavinim�, �gyja projektavimo, metal� technologijos ir praktini� darb� pagrindus. B�sim� dailinink�-metalo dizaineri� veikla labai plati: �vairios paskirties juvelyrika, unikal�s ir pramon�s gaminiai � daiktai, j� komplektai (indai, servizai, stalo �rankiai ir kt.), unikali dekoratyvin� ma�oji plastika, architekt�rin� kalvyst�, dirbiniai interjerams ir eksterjerams.
 

�emai�i� kult�ros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas si�skite adresu:

Istorija Kult�ra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literat�ra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus �odis Archyvas Atsiliepimai
Rodykl�� prad�i�Informacija