RIETAVAS 

Žemaičių miestas, kurį savo darbuose čia gimęs ir mokslus ėjęs rašytojas Eduardas Cinzas yra pavadinęs Karalių miestu. Tokį įspūdį pirmiausia kelia nepaprasto grožio Rietavo bažnyčia ir kunigaikščių Oginskių Rietavo dvaras. Deja, paskutiniojo vietoje šiandien – tik rūmų pastatų likučiai ir dalis parko. Miestelio gyventojai pagal išgales visa tai restauravo, gražiai prižiūri. Viename iš restauruotų pastatų, kur buvo dvaro muzikos mokyklos patalpos, jau šį rudenį įsikurs Rietavo krašto istorijos muziejus.

Skaičiai ir faktai

• Vytenis Almonaitis 1994 m. knygoje išleistoje knygoje „Ką šniokščia Jūros rėvos” nurodo, kad „ilgus šimtmečius miškingos miestelio apylinkės buvo retai gyvenamas kuršių ir žemaičių genčių paribys”. Manoma, kad pirmasis Rietavo miestelis buvo išsistatęs kelis kilometrus į šiaurės vakarus nuo dabartinio Rietavo, ten, kur Skroblo kaime dunkso piliakalnis.
  

• Rietavas pirmą kartą paminėtas 1253 m. pasirašytame Kuršo vyskupo ir Livonijos magistro dokumente. 

• Istorikai S. Zajančkovskis ir H. Lovmianskis savo darbuose nurodo, kad jau XIII a. Rietavas buvo svarbus administracinis centras šiame krašte. Tuo laiku tarp Jūros ir Jaujupio buvo puikios hidrologinės sąlygos ir tai skatino miestelio augimą. 1436 metais istoriniuose šaltiniuose ši vietovė minima „Ritau”. 1525 m. dokumentuose Rietavas jau vadinamas miestu, o 1572 m. karaliaus Žygimanto Senojo rašte – miesteliu bei karališkojo valsčiaus centru.

• Spėjama, kad apie 1529 m. čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. XVI a. veikė apie pusšimtis smuklių.

• 1590 m. Rietavui Zigmantas Vaza suteikė privilegiją rengti turgus. Magdeburgo teises ir herbą Rietavui 1792 m. suteikė Stanislovas Augustas. Herbo melsvame fone – auksinės spalvos liūtas su sidabriniu kalaviju nasruose, žodžiai: „Už tautą, Karalių ir laisvę”.

• XVI-XIX a. Rietavas buvo valstybinė valda.

• 1588-1613 m. Rietavo seniūnas buvo LDK kancleris, didysis etmonas, III Lietuvos Statuto rengėjas Leonas Sapiega. Po L. Sapiegos mirties, 1613 m. Rietavas atiteko Minsko vaivadai, Rietavo tijūnui Aleksandrui Masalskiui. 1643 m., mirus A. masalskiui, Rietavą pradėjo valdyti Jonušas Radvila. 1661 m. pagal Seimo nutarimą , Rietavas už šimtą tūkstančių auksinių buvo parduotas Vilniaus maršalkai Povilui Sapiegai. Po Povilo Sapiegos mirties Rietavą valdė jo sūnus Benediktas Sapiega, o po jo – Mykolas Sapiega. XVI a. pabaigoje, po Lietuvos-Lenkijos padalijimo, Rietave jau buvo bažnyčia, kelios karčiamos, veikdavo turgus. Anksčiau miestelis buvo pavieto centras.

• 1721 m. Mykolas Sapiega Rietave vietoje per Šiaurės karą sudegusios senosios bažnyčios pastatė naują medinę bažnyčią.

• 1732 m. Rietavas buvo atiduotas Žemaičių kaštelionui Juozui Tiškevičiui. 1735 m. jam mirus, Rietavas atiteko J. Duninui. 1748 m. Rietavas buvo perduotas K. Šemetai, kuris 1750 m. už šimtą tūkstančių auksinių Rietavo dvarą pardavė Žemaičių seniūnui Kristupui Tiškevičiui. Po jo mirties, 1763 m., vedybų keliu Rietavas atiteko Trakų vaivadai Tadui Pranciškui Oginskiui, kuris susituokė su Kristupo Tiškevičiaus našle Jadvyga Zaluska. Rietavą Oginskių giminė valdė iki XX a. pradžios.
• Ypač daug pasikeitimų miestelyje įvyko po 1812 m. Grafas I. Oginskis pastatė puošnius rūmus, kuriuose buvo ryški vokiečių renesanso įtaka (architektas F. A. Stūler),  įkūrė muzikos, agronomijos mokyklas, iškasė tvenkinį, įrengė parką, sutvarkė ir išpuošė parką, įkūrė simfoninį orkestrą.

• 1891 m. Rietavo muzikos mokykloje dirbo pedagogas ir kompozitorius Juozas Naujalis.

• 1873 m. Rietave pastatyta didinga Šv. Mykolo Archangelo bažnyčia, kuri čia tebestovi iki šiol.

• Rietavo rūmai buvo dideli ir juose jautėsi viduramžių architektūros stilius.

• Rietavo dvaro rūmai buvo statomi dviem etapais. Išlikusioje pirmoje N. Ordos graviūroje matome tiktai pagrindinį rūmų korpusą ir jo dešinėje pusėje esančias oranžerijas. Antroje, sukurtoje vėliau, jau matosi ir rūmų priestatas, skirtas fligeliui. Pagrindinis rūmų korpusas buvo dviaukštis, stačiakampis. Vidurinėje dalyje jis turėjo penkiaašį antstatą. Portiko viršuje buvo balkonas su baliustrada. Užpakalinis fasadas, žiūrint į rūmus iš daržo pusės, atrodė panašiai, tik vietoje portiko buvo žema terasa. Rūmų ansamblį paįvairino trijų aukštų bokštas, papuoštas piliastrais. Vėliau pastatytas fligelis turėjo atskirą bokštą. Šis pastatas su rūmais buvo sujungtas trumpa galerija.

• Rietavo dvaro rūmuose buvo daugiau kaip 20 salių ir kambarių. Rūmai garsėjo didžiuliu vestibiuliu (holu), Riterių sale, kurioje buvo eksponuojami ginklai. Buvo čia ir reprezentacinis valgomasis, puotų salė, daug kitų specialios paskirties patalpų. Visuose reperezentaciniuose kambariuose buvo ąžuolinis parketas, šių patalpų sienos buvo išmuštas audiniais arba tapetais, lubos pagražintos lipdiniais. Rietavo rūmai garsėjo archeologinių iškasenų kolekcija, kuri buvo suformuota iš Žemaitijoje ir Lietuvoje surastų vertingų archeologinių radinių. Beveik visos Rietavo vertybės sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais – išliko tik portretai.

• Rūmus iš visų pusių juosė keliolikos hektarų parkas. Parko teritorija šaltiniuota ir šaltiniai nuolat papildydavo parko tvenkinį, čia esančius kitus vandens telkinius. Medžių grupės, didelis tvenkinys rūmus skyrė nuo miestelio ir jo centre buvusios gražios neoromantinės bažnyčios, kuri buvo pastatyta 1853-1874 metais. Jos statybai pusę milijono rublių paaukojo Irenėjus Oginskis. Bažnyčios statybą užbaigė jo sūnūs Mykolas ir Bogdanas. Bažnyčia suprojektuota Romoje (architektas Gonsovskis). Bažnyčios statybos darbams Rietave vadovavo prūsų karaliaus architektas Frederikas Augustas Stjuleris. Bažnyčia panaši į italų ir vokiečių romėniškas bazilikas.

• Svarbus ir tas faktas, kad Rietave buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje elektrinė.

• Rietavo miestas įsikūręs prie Jūros upės aukštupio, į pietus nuo Plungės. Šiuo metu jo teritorija užima buvusio Rietavo dvaro gyvenvietę ir kitoje Jūros upės slėnio dalyje esantį Vatušių kaimą. Mieste dabar gyvena apie 4,5 tūkst. žmonių. Čia veikia dvi vidurinės mokyklos: Lauryno Ivinskio ir Katalikiška, Aukštesnioji žemės ūkio mokykla bei Menų mokykla. Artimiausiu laiku (apie 2000-uosius metus) Rietavui planuojama suteikti savivaldą. Šiuo metu Rietavas – seniūnijos centras.

Danutės Mukienės, Jono Danausko ir Sigito Varno nuotraukos

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras. Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 . Pastabas siųskite adresu: