„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Raseinių rajonaS

Rajono istorijos fragmentai Iškilūs Raseinių krašto žmonės MUZIEJAI Raseinių krašto istorijos muziejus  Betygalos muziejus

Pasandrdavio memorialinis draustinis (poeto Maironio gimtinė) Simono Stanevičiaus memorialinė sodyba-muziejus (Žemaičių bajoro sodyba)

Raseinių rajonas yra išsidėstęs Lietuvos vakarinėje dalyje, Rytų Žemaitijos plynaukštėje (kalva prie Kryžkalnio – 167 m. virš jūros lygio), Nemuno žemupio žemumoje, prie didžiausios šiame krašte upės Dubysos (žemiausia vieta – 30 m virš jūros lygio).

Rajonas užima 1573,4 kv. km teritoriją. Čia gyvena apie 44 tūkst. gyventojų, iš jų apie 12,5 tūkst. – Raseiniuose, 4,5 tūkst. – antrajame rajono mieste Ariogaloje, likusieji – septyniuose miesteliuose, trijose geležinkelio stoties gyvenvietėse, 597 kaimuose.

Senasis Raseinių pavadinimas – Rusene.

Rajono teritorijoje yra 185 istorijos, 110 dailės, 43 archeologijos, 24 architektūros, 15 gamtos paminklų, 3 istorijos technikos paminklai, 4 draustiniai, Dubysos regioninis parkas. Turistų dėmesį patraukia Lyduvėnų, Dubysos pakrančių kraštovaizdžiai, Lapišės žemupys, Dratvinio erozinis kompleksas, per platų Dubysos slėnį nutiestas vienas aukščiausių ir ilgiausių tiltų Lietuvoje – Lyduvėnų geležinkelio tiltas, daugelis kitų objektų.

 

Rajono istorijos fragmentai

 

Raseiniai, Ariogala, Betygala, Viduklė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1253 m.

XV a. Betygaloje, Ariogaloje, Viduklėje, Raseiniuose pastatytos vienos pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje.

XV a. Raseiniai buvo pavieto (krašto) centras.

XV a. rašytiniuose šaltiniuose pradedama minėti Šiluva.

Nuo 1585 m. Raseiniai tapo Žemaitijos politiniu ir ekonominiu centru, sostine. Raseiniuose vykdavo Žemaitijos seimelių posėdžiai, bajorų suvažiavimai, kariuomenės pratybos ir pasirodymai, veikė srities teismo įstaigos, buvo įkurta archyvo būstine.

XVII a. pr., po to, kai gyventoms pasirodė Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu ant rankų, pradėjo garsėti Šiluva. Šis regėjimas vietos katalikus paskatino iš kalvinistų atsiimti užgrobtus bažnyčios turtus, žemes, toje vietoje, kur apsireiškė Marija, pastatyti koplyčią.

1642 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Raseiniuose įkurdino vienuolius dominikonus.

XVIII a. Raseiniuose pastatyta mūrinė bažnyčia, vienuolynas.

XVII–XVIII a. Raseinių kraštas buvo nualintas vidaus karų, karų su švedais, daugybės gaisrų, kilusio bado ir maro.

1760–1775 m. pastatyta vėlyvojo baroko Šiluvos bazilika (dekoravo dailininkas Podgaiskis).

1792 m. paskutinis Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Ariogalai ir Raseiniams suteikė atnaujinamąsias privilegijas –  patvirtino Magdeburgo teises ir herbus.

1799 m. netoli Viduklės esančiame Kanopėnų kaime gimė žymus lietuvių filologas ir poetas Simonas Tadas Stanevičius.

1831 m. kovo mėnesį Raseiniuose pakelta sukilimo vėliava, (anksčiausiai Lietuvoje).

1863 m. Ugionių kaime, už keturių kilometrų nuo Betygalos, aukščiausioje vietoje pastatyta liaudies klasicizmo stiliaus mūrinė bažnyčia. Šalia jos stovi koplyčia.

1916 m  pastatytas vienas iš aukščiausių ir ilgiausių geležinkelio tiltų Europoje – Lyduvėnų tiltas (ilgis – 599 m, aukštis – 42 m).

1918 m. lapkričio 13 d. Raseinių gyventojai įkūrė savivaldą.

1921 m. įkurta Raseinių viešoji biblioteka.

1924 m. pastatyta gotikinė Šiluvos bažnyčia „Ligonių sveikata“ (projekto autorius A. Vivulskis).

1934 m. buvusioje  Raseinių turgaus aikštėje pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės paminklas, vėliau pavadintas „Žemaičiu“ (skulptorius V. Grybas). Paminklas simbolizuoja žemaičių stiprybę ir atkaklumą kovoje už laisvę.

1935 m. Betygalos miestelio centre pastatytas paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui (skulptorius P. Aleksandravičius). Paminklas sovietmečiu nebuvo nugriautas.

Raseiniai stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Didelė dalis miesto buvo sudeginta ir sugriauta, karo metais žuvo daug žmonių, ypač žydų tautybės.

1991 m. sutvarkyta, atnaujinta poeto Maironio tėviškė Pasandravyje ir Bernotuose, kur dabar veikia muziejus.

1992 m. įkurtas Dubysos regioninis parkas. Parko teritorijoje yra šie draustiniai: Kaulakių geomorfologinis, Plauginių botaninis zoologinis, Betygalos kraštovaizdžio, Lyduvėnų kraštovaizdžio ir Pasandravio memorialinis kultūrinis draustinis.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II.

1999 m., pažymint 2000-ąsias S. Stanevičiaus metines, atnaujinta S. Stanevičiaus gimtoji sodyba Kanopėnų kaime, kur dabar veikia muziejus.

2003 m. Raseiniuose iškilmingai pažymėtos miesto pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750-osios metinės. 

2003 m. Šiluvoje pradėjo veikti dvasinis centras – Popiežiaus Jono Pauliaus II namai.

 

Iškilūs Raseinių krašto žmonės

 

Poetai S. Stanevičius, J. Mačiulis-Maironis, dramaturgas E. Ignatavičius, dailininkas, archeologas, kraštotyrininkas T. Daugirdas, rašytojai,  tautosakininkai Davainis Silvestravičius, A. Fromas-Gužutis, A.Juška, „Lietuvių laikraščio” redaktorius A. Smilga, knygnešiai J. Vaičius, J. Karabinas, P. Papreckis, J. Katela ir daugelis kitų.

  

MUZIEJAI

 

Raseinių krašto istorijos muziejus 

 Adresas: Muziejaus g. 3, LT-60123, Raseiniai. Tel.: (8~428) 51892, (8~428) 70105. El. paštas: muziejus@raseiniai.lt .

Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – penktadieniais nuo 8 iki 17 val., šeštadieniais – nuo 9 iki 15 val.

 

Muziejus įkurtas 1975 m. Raseinių kalėjimo pastate (statytas 1930 m.). Rinkinį sudaro Raseinių krašto raštijos, dailės, fotografijos, numizmatikos, geologijos eksponatai, susiję su Raseinių krašto istorija, taip pat šio Žemaitijos regiono etnografijos daiktai ir tekstilės darbai. Atsižvelgiant į pastato istoriją ir į rinkinių pobūdį, suformuota ir muziejaus ekspozicija. Joje yra šie skyriai:

Ekspozicijos:

Raseinių kalėjimas 1940–1952 m.

Buvusio kalėjimo kamerose eksponuojami čia kalintų politinių kalinių naudoti ir pačių pagaminti daiktai, fotografijos.

Raseinių krašto istorija

Šioje ekspozicijos dalyje lankytojai turi galimybę išsamiai susipažinti su Raseinių krašto ir Raseinių miesto praeitimi nuo seniausių laikų iki 1940 m.

Pasipriešinimo judėjimas pietų Žemaitijoje 1944–1953 m.

Pristatoma Jungtinės Kęstučio apygardos partizaninio judėjimo istorija, pasakojama apie generolo Jono Žemaičio (Vytauto) gyvenimą ir veiklą, Raseinių krašto žmonių gyvenimą tremtyje.

„Linai“

Pristatomas linų apdirbimo kelias, tautinių audinių raštai.

XIX–XX a. pr. mažoji architektūra ir keramika

Šioje ekspozicijos dalyje – medinės šventųjų skulptūrėlės, kryžiai, kalvių sukurtos saulutės, senųjų puodžių žiesti ir išmarginti indai.

Etnografija

Eksponuojami XIX a. pab. – XX a. I p. Raseinių krašto žmonių  naudoti mediniai buities apyvokos daiktai, drabužiai, kiti daiktai, padaryti iš tekstilės.

„Girios ir kiemo gyventojai“

Šioje ekspozicijos dalyje – liaudies menininko Valero Kuzo iš molio nulipdyti paukšteliai, žvėreliai ir gyvūnėliai.

Misionieriaus Ferdinando Aleksandro Bendoraičio (1919–1998) palikimas

Lankytojams sudaryta galimybė susipažinti su lietuvio gydytojo ir kunigo F. A. Bendoraičio palikimu ir Amazonės indėnų gyvenimu.

F. A. Bendoraitis yra kilęs iš Betygalos krašto, dirbo Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Jis laikomas vienu iš dvylikos pasauliui labiausiai nusipelniusių misionierių. Ekspozicijoje rodomos jo knygos, apdovanojimai, nuotraukos, ekslibriai, meno dirbiniai.

Papildomai muziejuje rengiamos trumpalaikės profesionaliosios dailės, liaudies meno ir kitokios tematikos parodos. Įvairaus amžiaus moksleiviams rengiami edukaciniai užsiėmimai etnokultūros, istorijos, geologijos, gamtos, dailės temomis, muziejuje vedamos dalykinės pamokos pagal bendrojo lavinimo mokyklų programas. Čia vyksta ir koncertai, konferencijos, seminarai. 

 

Pasandravio memorialinis draustinis (poeto Maironio gimtinė)

Raseinių krašto istorijos muziejaus padalinys

 

Adresas: Bernotų ir Pasandravio kaimai, LT-60474, Raseinių r.

Tel. (8~428) 41335.

Lankytojai aptarnaujami: antradieniais–šeštadieniais nuo 9 iki 17 val. Norint aplankyti muziejų kitu laiku, iš anksto reikėtų tartis telefonu.

Poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) gimtinėje Pasandravyje yra išlikę gyvenamojo namo pamatai, svirtinis šulinys ir pakinktinė. Ši sodyba įamžinta paminkliniu akmeniu. Greta jos – Bernotų viensėdis. Čia Maironis augo, į šį viensėdį 1864 m. gyventi sugrįžo Mačiulių šeima. Sodyboje yra poeto sesers gyvenamasis namas, kuriame įrengta etnografinė ekspozicija. Šis namas, Maironiui padedant, atstatytas tėvų namo, sudegusio per Pirmąjį pasaulinį karą, vietoje. Yra išlikusi ledainė, šulinys, tvartai, atstatyta klėtis. Pakelyje iš Bernotų į Pasandravį – 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių kapinaitės, poeto pamėgtas šaltinėlis, kitos paminklinės vietos. 1993 m. pastatyti tiltai per Luknės ir Sandravos upelius, nutiestas ir kryžiais, koplytėlėmis papuoštas takas, jungiantis Bernotus, Maironio šaltinėlį, Pasandravį.

1998 m. Betygalos Maironio vidurinėje mokykloje atidarytas Maironio memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami Mačiulių šeimos portretai, poeto asmeniniai daiktai ir knygos.

Pasandravis – mėgstama žmonių susibūrimų vieta. Čia vyksta daug rajono kultūrinių renginių – poezijos, muzikos šventės.

 

Simono Stanevičiaus memorialinė sodyba-muziejus  (ŽEMAIČIŲ BAJORO SODYBA-MUZIEJUS)

 

Adresas: Kanopėnų k., Viduklės sen., Raseinių r. Tel. (8~428) 55483. Prieš atvykstant į muziejų rekomenduojama iš anksto paskambinti telefonu.

Ekspozicija

Muziejus įkurtas 1986 m. rašytojo S. Stanevičiaus gimtojoje sodyboje. Muziejaus įkūrimu rūpinosi mokytoja Julija Norkutė, Raseinių rajono kraštotyros draugija, Viduklės paukštininkystės ūkis. Rinkinį sudaro S. Stanevičiaus raštų faksimilės, nuotraukos, knygos, dailės kūriniai, numizmatika, filatelija, audiniai, keramika, etnografiniai daiktai iš medžio, sodžiaus baldai, svečių palikti suvenyrai.

Muziejuje suformuotos dvi ekspozicijos. Pirmoji pasakoja apie S. Stanevičiaus gyvenimą, darbus („Simono Stanevičiaus gyvenimas ir veikla“, „Simono Stanevičiaus atminimo įamžinimas“). Antroji pristato šio krašto tradicinę kultūrą ir buitį (skyriai „Lino darbai“, „Svirno apyvokos daiktai“, „Kiti etnografiniai rinkiniai“). Muziejuje papildomai organizuojamos ir trumpalaikės parodos, kasmet vyksta tradicinė „Literatūrinė valanda su S. Stanevičiumi“, svirno „salėje“ rengiami koncertai, minėjimai, atsodinamas, globojamas sodas-parkas.

 

Betygalos muziejus 

Raseinių krašto istorijos muziejauspadalinys

 

Adresas: Vytauto g. 16, LT-60209, Betygala, Raseinių r. Tel.: (8~428) 51892, (8~428) 54985.

Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – šeštadieniais nuo 8 iki 16 val., sekmadieniais – nuo 8 iki 15 val. Norint aplankyti muziejų kitu laiku, iš anksto reikėtų tartis telefonu.

Muziejus įkurtas 1986 m. gražiu kraštovaizdžiu garsėjančiame Betygalos miestelyje. Čia nemažai padavimais apipintų piliakalnių, miestelio centre pastatytas Vytauto paminklas.

Betygalos muziejuje įrengtos Geologijos, Betygalos krašto istorijos ir grafiko Jono Kuzminskio (1906–1985) ekspozicijos. Čia įdomiai plėtojama edukacinė veikla.

Literatūra:

Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2005.09.18. Pastabas siųskite adresu: