„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Šiaulių rajonas

Šiaulių rajonas išsidėstęs Žemaičių aukštumoje. Kraštovaizdį pagyvina čia tekanti Mūša, Dubysa, Venta, Nevėžis. Pačiame Šiaulių mieste – Talšos ežeras, kiek į šiaurę – Ginkūnų ežeras, netoli jo –  Rėkyva. Šiaulių rajono savivaldybės teritorija užima 1918 kv. km. Dalis jos priklauso Žemaitijos etnografiniam regionui (priimta sakyti, kad Žemaitijos riba eina per Šiaulių mieto turgų). Rajono teritorijoje – 11 seniūnijų (Kuršėnų miesto, Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų kaimiškoji, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos, Šiaulių kaimiškoji). Rajone apie  470 valstybės saugomų kultūros paveldo objektų.  Iš jų 13 – kultūros paminklai, 112 įrašyta į valstybinį nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 

Šiaulių miesto istorijos fragmentai 

• Šiaulių miesto teritorijoje pirmieji žmonės įsikūrė paleolito laikotarpiu.
• IX a. ant Salduvės piliakalnio stovėjo medinė pilis.
• 1236 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti Šiauliai.
• 1236 m. rugsėjo 22 d. įvyko Saulės mūšis (aprašytas Livonijos kronikoje). Jo metu jungtinė lietuvių, žemaičių ir latvių kariuomenė galutinai sutriuškino Livonijos ordino karius.
• 1445 m. Šiauliuose pastatyta medinė bažnyčia, įkurta Šiaulių parapija.
• XVI–XVIII a. vid. Šiauliai – šiaurės vidurio Lietuvos administracinis centras.
• 1589, 1679, 1709, 1872 m. Šiaulius stipriai nuniokojo gaisrai.
• 1617–1634 m. pastatyta mūrinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.
• 1616–1619 m. Šiauliai tapo ekonomijos administraciniu centru.
• 1629 m. Šiauliuose siautė maras.
• 1655–1656 m. Šiauliuose šeimininkavo švedų kariuomenė.
• 1710 m. Šiauliuose vėl įsiplieskė maro epidemija.
• 1770–1791 m. Šiauliuose A. Tyzenhauzas atliko socialinius-ekonominius ir urbanistinius pertvarkymus.
• 1791 m. lapkričio 9 d. Stanislovas Augustas Šiauliams suteikė privilegiją ir oficialiai įtvirtino miesto savivaldą
• Nuo 1795 m. Šiauliai tapo carinės Rusijos apskrities centru.
• XIX a. Šiauliai tapo Šiaurės Lietuvos kultūros, švietimo ir ekonomikos centru.
• 1836–1858 m. per Šiaulius buvo nutiestas Peterburgo–Karaliaučiaus kelias.
• 1871 m. per Šiaulius nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis.
• Šiauliai stipriai nukentėjo per Pirmąjį pasaulinį karą. 1915–1918 m. sugriauta 65 proc. visų miesto pastatų.
• 1920 m. įkurta Šiaulių mokytojų seminarija, Šiaulių viešoji biblioteka.
• 1923 m. įkurtas „Aušros“ muziejus.
• 1923–1941 m. buvo leidžiamas žurnalas „Kultūra“.
• 1923–1928  m.  buvo leidžiamas laikraštis „Šiaulių naujienos“.
• 1925 m. pradėjo veikti M. Valančiaus liaudies universitetas.
• 1927 m.  veiklą pradėjo P. Višinskio liaudies universitetas.
• 1928 m. atidarytas J. Basanavičiaus liaudies universitetas.
• 1927–1937 m. leistas laikraštis „Mūsų momentas“.
• 1931 m. įkurtas Šiaulių dramos teatras.
• 1934–1943 m. buvo leidžiamas kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“.
• 1939 m. Šiauliuose savo veiklą tęsė iš Klaipėdos atkeltas Klaipėdos valstybės teatras ir Prekybos institutas.
• 1941–1945 m. sunaikinta Šiaulių žydų bendruomenė,  sugriauta 85 proc. pastatų.
• 1950 m. birželio 20 d. įkurtas Šiaulių rajonas (centras – Šiauliai).
• 1962 m. kovo 31 d. prie Šiaulių rajono prijungtas Kuršėnų rajonas.
• 1997 m. įkurta Šiaulių vyskupija, įsteigtas Šiaulių universitetas.
• 1986 m., minint Saulės mūšio pergalės 750-ąsias metines, atidaryta Saulės laikrodžio aikštė. Joje – Šaulio skulptūra (skulptorius St. Kuzma).

Kuršėnų kalendorių muziejus 

Adresas: Ventos g. 11 a., Kuršėnai, Šiaulių r.

Tel. (8~41) 581050,  mob. 8 685 76394.

Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – penktradieniais nuo 14 iki 18 val.

 

Ekspozicija

Kuršėnų muziejus labiausiai garsėja čia sukauptais kalendoriais. Pradėti juos rinkti paskatino tas faktas, kad netoli Kuršėnų esančiame Milvydų dvare paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido pirmasis lietuviškų kalendorių autorius, leidėjas Laurynas Ivinskis. 1980 m., minint jo 170-ąsias gimimo metines, Kuršėnų miesto kraštotyrininkai, vadovaujami mokytojos, kraštotyrininkės Sigitos Lukienės, pradėjo rinkti kalendorius. Kai jų buvo sukauptas didelis kiekis, kilo sumanymas įsteigti kalendorių muziejų. Jį pavyko įgyvendinti – 1996 m. gruodžio 21 d. muziejus priėmė pirmuosius  lankytojus. Muziejaus įkūrėja ir vadovė – Lietuvos garbės kraštotyrininkė, mokytoja-metodininkė Sigita Lukienė. Didelės paramos ji sulaukia iš Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus.

Muziejuje kaupiami ir saugomi kalendoriai, eksponatai, susiję su Lauryno Ivinskio gyvenimu ir veikla. Atsižvelgiant į rinkinių pobūdį, muziejaus specifiką, suformuota ir muziejaus ekspozicija. Ją sudaro 6 skyriai. Pirmajame lankytojai supažindinami su kalendorių atsiradimo istorija. Antrame išsamiai nušviečiama įvairiapusė Lauryno Ivinskio švietėjiška veikla. Trečiajame skyriuje eksponuojami senieji kalendoriai (pati vertingiausia kolekcijos dalis, kuri pasakoja apie kalendorius, išleistus Lietuvoje po Lauryno Ivinskio). Eksponuojama ir daug ūkininkams skirtų kalendorių. Ketvirtasis muziejaus skyrius pasakoja apie L. Ivinskio premijos laureatus (nuo 1992 m. ši premija skiriama geriausiam metų kalendoriaus sudarytojui). Penktajame ekspozicijos skyriuje itin gausu eksponatų – čia pristatoma kalendorių įvairovė. Šeštajame skyriuje eksponuojami kalendoriai, atkeliavę į muziejų iš įvairių žemynų.

 

B. ir B. Radeckų keramikos muziejus

 

Adresas: Alėjos g. 4, LT-81142, Kuršėnai, Šiaulių r. Tel. (8~21) 581739.

Lankytojai aptarnaujami kasdien jiems patogiu laiku.

 

Tautodailininkai Bronė ir Bronius Radeckai, kurių darbų galima pamatyti įvairiose liaudies meno parodose, mugėse, keramikos muziejų Kuršėnuose įkūrė 1987 m. Jame eksponuojami pačių Radeckų sukurti keramikos dirbiniai – įvairiausio dydžio vazos ir vazelės, ažūriniai krepšeliai, suvenyriniai indai su kaukių motyvais, ąsočiai, žvakidės, lėkštutės ir kt. Ekspozicijoje yra ir puodžių karaliaus karūna (B. Radeckas – trečiasis Lietuvos puodžių karalius). Eksponuojamos Radeckų nuotraukos, pasakojančios apie jų gyvenimą, kūrybą, Radeckams įteikti diplomai, padėkos raštai.

Sudėtinė muziejaus dalis – dirbtuvė. Čia lankytojai susipažįsta su keramiko darbo procesu, gali stebėti, kaip molio gabalas meistro rankose virsta gražia vaza, krepšeliu ar kitu kūriniu.

Literatūra:

Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2005.09.18. Pastabas siųskite adresu: