„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Šilalės rajonas 

Šilalės miesto istorijos fragmentai Šilalę garsinantys žmonės Šilalės krašto muziejus  Dionizo Poškos Baubliai Upynos liaudies amatų muziejus

Stasio Girėno gimtinė Kalbininko, kunigo Kazimiero Jauniaus klėtelė-muziejus Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) ekspozicija Kunigo Stanislovo Rimkaus (1912–1942) muziejus

Šilalės rajonas išsidėstęs vakarinėje Lietuvos dalyje, užima 118800 ha teritoriją.  Rajone yra apie 31 570 gyventojų, iš jų mieste – 6281, kaime – 25 289. Veikia 14 seniūnijų: Bijotų, Bilionių, Didkiemio, Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Palentinio, Pajūrio, Šilalės miesto, Šilalės kaimiškoji, Tenenių, Traksėdžio, Upynos ir Žadeikių. Čia praeina automagistralė Klaipėda – Vilnius, vingiuoja Jūros upė. Rajono teritorijoje yra apie 300 vietinės ir respublikinės reikšmės kultūros, istorijos paminklų, iš jų 28 piliakalniai, 4 alkakalniai, 4 kūlgrindos, 4 kulto akmenys, 59 senkapiai ir pilkapiai. Dalis Šilalės rajono teritorijos priklauso Padievyčio, Bilionių, Medvėgalio landšaftiniams, Jūros botaniniam draustiniui, Varnių ir Pagramančio regioniniams parkams.
Dažniausiai lankomos vietos rajone: Dionizo Poškos Baubliai Bijotuose (pirmasis Lietuvoje įkurtas kraštotyros muziejus); Medvėgalio piliakalnis (aukščiausias Žemaitijos kalnas); „Lituanica“ lakūno S. Girėno tėviškė; kalbininko Kazimiero Jauniaus tėviškė; Upynos liaudies amatų muziejus; Padievyčio piliakalnis; Pajūrio parkas.

Šilalės miesto istorijos fragmentai 

• XIV a. Šilalės miesto teritorijoje pradėjo kurtis žmonės.
• Nuo 1370 m. rašytiniuose šaltiniuose minimi Kryžiuočių ordino žygiai į Šilalės krašto žemes.
• Šilalė istoriniuose šaltiniuose pradėta minėti 1533 m.
• 1533 m. pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia (fundatoriai vietiniai dvarininkai Orvydai).
• 1660 m. Šilalei suteikta prekybos privilegija (pakartota 1744 m.), leista ruošti turgus, gyvenvietė pradėta vadinti miesteliu.
• XVII a. Šilalė iš Orvydų perėjo Pilsudskių priklausomybei. Pastarieji Šilalę valdė iki XX a. (Šilalės dvaro dokumentai buvo saugomi Lenkijos Senųjų aktų archyve).
•  1769 m. vietoje sudegusios senosios Šilalės katalikų bažnyčios pastatyta nauja bažnyčia.
• 1806 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.
• 1852–1867 m. prie evangelikų liuteronų bažnyčios veikė parapinė mokykla.
• 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.
• 1903–1909 m. pastatyta Šilalės katalikų neogotikinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (projekto autorius Josifas Dziekonskis). Vertingi joje saugomi XIX a. tapyti paveikslai – „Šv. Antanas“, „Šv. Ona“.
• 1863 m. Šilalės apylinkėse (Pažvėrio miške) vyko B. Dluskio vadovaujamo sukilėlių būrio susirėmimas su caro kariuomene. Žuvo apie 150 žmonių.
• 1863 m. sukilimą rėmė ir už tai caro valdžios buvo nubausta nemažai Šilalės ir jos apylinkių gyventojų. 
• XIX a. pabaigoje mieste veikė liuteronų ir liaudies mokyklos, vaistinė, malūnas.
• 1883 m. įkurtas Šilalės paštas.
• Lietuviškos spaudos draudimo metais Kvėdarnoje, Žvingiuose, Teneniuose, Pajūryje veikė uždraustos spaudos platinimo centrai.
• 1918 m. Šilalė buvo valsčiaus centras.
• 1933 m. „Lituanica“ skrydžio 60-mečio proga miesto aikštėje pastatytas paminklas Atlantą perskridusiems lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.
• 1934 m. išgrįstos pagrindinės Šilalės miestelio gatvės, miestas elektrifikuotas.
• 1937 m. pradėjo veikti Šilalės progimnazija ir viešoji biblioteka.
• 1950 m. Šilalė tapo rajono centru.
• 1952 m. Šilalei suteiktos miesto teisės.
• 1960 m. Šilalėje buvo 2200 gyventojų.
• 1993 m. balandžio 22 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Šilalės rajono savivaldybės vėliava.
• Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sutvarkytoje Šilalės miesto Nepriklausomybės aikštėje pastatyta skulptūra „Laisvės šauklys“ (skulptorius K. Kisielius).
• 2001 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Šilalės rajono herbą.
• Daugiau kaip dešimtmetis Šilalės rajonas bendradarbiaujama su Reuterstadt Stavenhagenu (Vokietija), Essenu (Belgija), Lund Komunos Moi miestu (Norvegija) rajonais.
• Šilalės rajono savivaldybė dalyvauja Norvegijos Vyriausybės finansuojamame projekte „Demokratijos procesas“, kurį  įgyvendina kartu su Norvegijos Lund Komunos Moi miesto savivaldybe.
• Pastaraisiais metais mėgstamiausia šilališkių poilsio vieta – miesto centre esantis tvenkinys ir pušynas.

Šilalę garsinantys žmonės

K. Antanavičius, mokslininkas; A. Batavičius, kraštotyrininkas, knygų apie Tauragės kraštą autorius ir leidėjas;  A.  Čepauskas, dailininkas; M. Čilvinaitė, kraštotyrininkė; P. Gerlikas, dailininkas; V. Grinaveckis, kalbininkas; J. Gudauskis, 1938–1939 m. dirbo Lietuvos teisingumo ministru; K. Jaunius, kalbininkas, profesorius, kunigas; V. Jurgutis, kompozitorius; J. Kairys, lakūnas; L. Kaulakis, mokslininkas; A. Lankauskytė, poetė; S. Laurinaitytė, dainininkė; P. Liatukas, generolas-leitenantas, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas; Č. Nausėda, dainininkas; Z. Paulauskas, dainininkas; L. Pocius, dailininkas vitražistas; A. Poška, mokslininkas; Dionizas Poška, poetas ir istorikas; S. Skrodenis, tautosakininkas; A. Stulginskis, Lietuvos Steigiamojo seimo pirmininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas (1920–1926); A. Toleikis, skulptorius; N. Vėlius, etnologas; V. Žilius, dailininkas; daugelis kitų.

MUZIEJAI

Šilalės krašto muziejus 

Adresas: J. Basanavičiaus g. 12, LT-75136, Šilalė. Tel. (8~449) 74043.

Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 iki 12 val. ir nuo 12.45 iki 17 val.; penktadieniais – nuo 8 iki 12 val. ir nuo 12.45 iki 15.45 val.

Ekspozicija pasakoja apie Šilalės krašto istoriją ir etnografiją. Vienoje jos dalyje eksponuojami neolito laikotarpio akmeniniai kirviai, V–XII a. ginklai ir įvairūs papuošalai (žalvariniai žiedai, segės, apyrankės, geležinių iečių ir kalavijų liekanos), kitoje – namų apyvokos daiktai, amatininkų darbo įrankiai, senojo apavo pavyzdžiai, apšvietimo priemonės. Muziejuje taip pat rengiamos ir įvairios tematikos trumpalaikės parodos.

Muziejaus istorijos fragmentai

Šilalės krašto muziejus pradėtas kurti 1962 m., įsteigus Lietuvos  kraštotyros draugijos Šilalės skyrių. 1976 m. atstatant sudegusią Vaikų muzikos mokyklą, trečiajame pastato aukšte įrengtos muziejui skirtos patalpos. Tada čia steigiamam muziejui buvo perduoti Šilalės rajono kraštotyrininkų ir rajono mokyklų muziejų sukaupti, muziejinę vertę turintys eksponatai. Jie ir sudarė kuriamo muziejaus pagrindą. Iš pradžių muziejus turėjo visuomeninio kraštotyros muziejaus statusą (globojo Telšiuose veikiantis Žemaičių muziejus „Alka“). 1980 m. muziejus tapo tiesiogiai pavaldus Šiaulių „Aušros“ muziejui.

1990 m. muziejus neteko anksčiau turėtų patalpų, eksponatai buvo perkelti į miesto centrinę biblioteką. 1991 m. jis tapo pavaldus Lietuvos paminklotvarkos tarnybai. Kilnojant muziejų iš vienos vietos į kitą, dažnai keičiantis vadovams ir dėl netinkamos eksponatų apskaitos buvo prarasta nemažai vertingų eksponatų.

1994 m. muziejui suteiktas krašto muziejaus statusas. Šiuo metu jo rinkinį sudaro archeologijos, etnografijos ir istorijos eksponatų rinkiniai. Nuo 1998 m. muziejus buvo pavaldus Šilalės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, nuo 2003 m. jis priklauso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centrui.

 

Stasio Girėno gimtinė
Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys

 

Adresas: Vytogala, LT-75241

Šilalės r. Tel. (8~46) 946798.

Muziejus veikia Stasio Girėno (Stanislovas Girskis, 1893–1933) gimtinėje. Memorialinė ekspozicija pasakoja apie S. Girėno gyvenimą, laiką, kai jis tarnavo Amerikos karo aviacijoje, lankė skraidymo mokyklą, tapo patyrusiu lakūnu. Nemažai eksponatų liudija ir apie jo pažintį su S. Dariumi (1927 m.), jų rengimąsi „Lituanica“ skrydžiui (1933 m.), skrydį per Atlantą, žūtį ties Soldinu, laidotuves Kaune, „Lituanica“ skrydžio ir jo herojų atminimo įamžinimą.

Muziejuje taip pat pateikta nemažai eksponatų, iškalbingai pasakojančių apie Žemaitijos regiono etnografiją.

 

Dionizo Poškos Baubliai
Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys

 

Adresas: Bijotai, LT-75011, Šilalės r.  Tel. (8~449) 41484.

Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – penktadieniais nuo 10 iki 19 val., šeštadieniais, sekmadieniais – nuo 11 iki 15 val. 

Baubliai – pirmasis Lietuvoje visuomenės lankymui skirtas muziejus. Jį 1812 m. savo sodyboje, seno ąžuolo kamiene įrengė rašytojas, kalbininkas, istorikas ir etnografas Dionizas Poška (1765–1830). Vėliau šalia Baublio buvo pastatytas dar vienas ąžuolo namelis. Baubliuose D. Poška laikė archeologinius radinus, ginklus, šarvus, monetas. D. Poškai mirus, Baubliai buvo gerokai apleisti.  Norint juos apsaugoti, 1930 m. pastatytos pašiūrės, o 1971 m.  – stikliniai gaubtai.

 

Kalbininko, kunigo Kazimiero Jauniaus klėtelė-muziejus
Šilalės krašto muziejaus padalinys

 

Adresas: Lembo k., LT-75341, Kvėdarnos sen., Šilalės r.

Tel. (8~449) 79407.

Lankytojai aptarnaujami: antradieniais – šeštadieniais nuo 11 iki 15 val. 

Muziejus veikia Kazimiero Jauniaus gimtojoje sodyboje. Trijose klėtelės patalpose atkurta senoji Jaunių šeimos gyvenimo buitis. Ekspozicija pasakoja apie K. Jaunių, jo artimuosius. Muziejaus teritorijoje atkurtas šulinys, yra autentiškas tvarto-daržinės pastatas. Teritorija aptverta tradicine šiam kaimui tvora. 

 

Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) ekspozicija

 

Adresas: Eitvydžių g. 7, Laukuva, Šilalės r. Tel. (8~449) 56130.

Lankytojai aptarnaujami: ekspozicija lankoma iš anksto susitarus telefonu (8~449) 56130. Muziejaus vedėja Aldona Šulskytė.

Visuomeniniais pagrindais įkurta memorialinė tremtinės, gydytojos, knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorės ekspozicija veikia kambarėlyje, kuriame Dalia Grinkevičiūtė gyveno nuo 1974 iki 1987 metų. Čia eksponuojami jos rankraščiai, nuotraukos, kasdieniame gyvenime naudoti daiktai.

1941-ųjų birželį D. Grinkevičiūtė, kuriai tuo metu buvo vos 14 metų, ištremta į Šiaurę, prie Lenos žiočių. 1949 m. iš Sibiro ji pabėgo į Lietuvą, tačiau 1950 m. vėl buvo suimta ir trejiems metams įkalinta lageryje. Po to ji vėl turėjo gyventi tremtyje. Net ir tokiomis sąlygomis D. Grinkevičiūtė įgijo gydytojos specialybę ir, grįžusi į Lietuvą, dirbo Laukuvos ambulatorijoje. 1974 m. KGB uždraudė jai dirbti gydytoja, iškeldino iš tarnybinio buto.

Tremtį D. Grinkevičiūtė aprašė prisiminimuose, kurie išspausdinti autorėi jau mirus. 1997 m. Lietuvos rašytojų sąjunga išleido D. Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“.

 

Kunigo Stanislovo Rimkaus (1912–1942) muziejus 

 

Adresas: Taikos g. 37, Laukuva, Šilalės r.

Muziejus įkurtas kunigo Stanislovo Rimkaus sesers Kristinos Rimkutės namuose. Eksponuojami  K. Rimkutės išsaugoti kunigo laiškai, rankraščiai, nuotraukos.

S. Rimkus, mokydamasis Telšių kunigų seminarijoje, aktyviai įsitraukė į Pavasarininkų organizacijos veiklą. Nuo 1936 m. jis kunigavo Kražiuose. Čia subūrė pavasarininkų kuopą, pradėjo leisti žurnalą „Kražių aidai“, suremontavo parapijos namus, įsteigė Kražių skerdynių muziejų, pavasarininkų biblioteką, atidarė „liaudies universitetą“. 1940 m. rugpjūčio 6 d. sovietų valdžia jį suėmė ir įkalinto Raseiniuose, vėliau išvežė į Petropavlovsko kalėjimą ir nuteisė 10 metų kalėjimo. Nesutikdamas su bausme, kunigas parašė kasacinį skundą. 1942 m. byla buvo peržiūrėta, S. Rimkus nuteistas sušaudyti.

 

Upynos liaudies amatų muziejus

 

Adresas: Upynos k., LT- 75242, Šilalės r. Tel. (8~449) 46798. Prieš atvykstant į muziejų rekomenduojama paskambinti telefonu.

Upynoje, miestelyje, kuris istoriniuose šaltiniuose pradedamas minėti XVII a. I p., liaudies amatų muziejų įkūrė Žemaitijos kultūros ir istorijos puoselėtojas, kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas. Čia sukaupta daugiau kaip 3 tūkst. eksponatų iš Upynos ir jos apylinkių. Muziejaus ekspozicija įrengta buvusiame klebonijos svirne. Pirmajame pastato aukšte rodomi archeologiniai radiniai, liaudies meno kūriniai, rengiamos trumpalaikės parodos.

Antrajame pastato aukšte lankytojai susipažįsta su senųjų amatininkų – stalių, kalvių, batsiuvių, račių, kubilių – darbo pobūdžiu, įrankiais aplinka, kurioje jie dirbdavo. Sodyboje esančiame sename sandėlyje eksponuojami didesni seniau šio krašto žmonių ūkyje naudoti padargai ir mechanizmai – plūgai, arpai, dyzeliniai motorai ir kt.

Šiame miestelyje verta aplankyti ir 1835 m. pastatytą bažnyčią ir varpinę. 

Literatūra:

Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2005.09.18. Pastabas siųskite adresu: