„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 3

Tauragės rajonas

Tauragės rajono istorijos fragmentai

• Rajonas išsidėstęs Lietuvos pietvakariuose, ant Jūros upės kranto, prie Karaliaučiaus–Rygos kelio.

• Tauragė rašytiniuose šaltiniuose pradedama minėti XVI a. pr., tačiau, anot istorikų, miestas (gyvenvietė) čia buvo jau ir anksčiau. Miestas pradėjo formuoti prie Tauragės dvaro.

• XIII–XIV a. pro Tauragę ėjo svarbūs kryžiuočių keliai į Lietuvą.

• XV a. II p. Tauragės dvaras priklausė Kontautams.

• Po Jono Kontauto mirties jo žmona Jadvyga Aleknaitė Kontautienė ištekėjo už Stanislovo Bartoševičiaus ir dvaras atiteko jam.

• 1507 m. Tauragėje pastatyta katalikų bažnyčia (fundavo  Vilniaus vaivados Aleknos Sudimantaičio duktė Jadvyga Bartoševičienė).

• 1526 m. Tauragė pažymėta B. Vapovskio žemėlapyje, 1539 m. – švedų arkivyskupo Olaus Magnusu Šiaurės Europos žemėlapyje

• 1549 m. po Onos Bartoševičiūtės Glebavičienės dukters vedybų su Merkeliu Šemeta Tauragės dvaras perėjo Šemetų giminei.

• 1567 m. Žemaitijos kašteliono Merkelio Šemetos rūpesčiu Tauragėje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, įsteigta parapija.

• 1653 m. Tauragė atiteko Lietuvos kariuomenės etmonui Jonušui Radvilai.

• Jonušo Radvilos dukra Ona Marija buvo ištekėjusi už pusbrolio Boguslavo Radvilos. 1669 m. Boguslavui mirus, šeimos turtas perėjo nepilnametei Liudvikai Karolinai Radvilaitei (paskutiniajai Biržų-Dubingių Radvilų reformatoriškosios šakos dvarų valdytojai, Lietuvos evangelikų reformatų veiklos rėmėjai).

• 1681 m. sausio 17 d. Liudvika Karolina Radvilaitė ištekėjo už Brandenburgo margrafo Liudviko.

• 1691 m. Tauragė perėjo Prūsijos valdovų žinion, įvesta vokiška administracija – kurfiurstai pradėjo skirti Tauragės valdytojus (1688–1793 m. laikotarpiu Tauragę valdė dvylika pareigūnų).

• 1793 m. rugsėjo 25 d. Gardino sutartimi Prūsijos valdovai atsisakė Tauragės, ją grąžino Lietuvos ir Lenkijos Respublikai.

• 1774 m. rugpjūčio 3 d. Tauragė perėjo Raseinių apskrities viršininko Aramavičiaus žinion.

• 1795 m. Tauragė atsidūrė Rusijos valdžioje. Carienė Jekaterina II Tauragę padovanojo savo gydytojui Kruse. Po kurio laiko Kruse perdavė Tauragę savo posūniui Albrechtui. 1805 m. Tauragės dvarą ir miestą, kurie priklausė Rusijos valstybės iždui, iš Albrechto nusipirko grafas Platonas Zubovas.

• P. Zubovui mirus, dėl Zubovų turto pasidalinimo kilo nesutarimų. Jie nebuvo išspręsti ir Tauragė perėjo valstybės iždo žinion.

• 1805–1807 m. susidarius Europos valstybių koalicijoms, Tauragės dvaras tapo Rusijos caro būstine ir carinės Rusijos kariuomenės vyriausia tvirtove. Čia ne kartą lankėsi Rusijos caras Aleksandras I ir Prūsijos karalius.

• 1807 m. balandžio 14 d. Napoleonas mūšyje ties Fridlandu nugalėjo rusų kariuomenės pajėgas ir rusai pasitraukė į dešinę Nemuno pusę

• 1807 m. birželio 22 d. caras Aleksandras Tauragėje pasirašė sutartį su prancūzais, kuri yra Tilžėje 1807 m. birželio 25 d. pasirašytos taikos sutarties prototipas.

• 1812 m. gruodžio 30 d. Tauragės dvaro Požerūnų malūne (6 km nuo Tauragės) pasirašyta 7 straipsnių konvencija (Tauragės konvencija).

• 1841 m. Tauragės dvaras vėl perėjo valstybės iždo žinion.

• 1846 m. caras Nikolajus I Tauragės dvarą majorato teisėmis padovanojo kunigaikščiui Hilarijui Vasilčikovui.

• XIX a. viduryje Tauragės miestas priklausė dvarui.

• Tauragę stipriai nuniokojo 1780, 1782, 1815 ir 1836 metais vykę gaisrai. Itin daug žalos padarė 1836 m. gaisras, kurio metu sudegė apie 200 pastatų, tarp jų ir 1787 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

• 1836 m. Rusijos vyriausybės nurodymu architektas Vaclovas Ritšelis parengė naują Tauragės miesto statybos projektą.

• 1836 m. pradėtas tiesti Tilžės–Rygos plentas (1836–1837 m. suprojektuotas, 1836–1844 m. nutiestas Šiaulių–Tauragės ruožas).

• XIX a. viduryje Tauragėje, prie pagrindinio plento, pastatytas pasienio miestams būdingas pastatų kompleksas: rūmų ansamblis (1844–1847; 1852; 1866 m.), pasienio įgulos rusų stačiatikių cerkvė (1874 m.), architekto Slupskio suprojektuotas pašto stoties kompleksas su užeigos namais (1858–1861 m.).

• 1843 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (architektas Bruco).

• 1903 m. pastatyta Romos katalikų bažnyčia.

• 1880 m. mieste jau veikė parapijinė ir valsčiaus mokyklos.

• 1898 m. H. Vasilčikovas įkūrė jo vardu pavadintą progimnaziją (nuo 1911 m. – gimnazija).

• 1910 m. Tauragėje pradėjo veikti mergaičių gimnazija.

• 1909 m. Tauragėje atidaryta spaustuvė.

• 1833 m. Tauragėje buvo 630 gyventojų, 1892 m. – 4722, 1897 m. – 6655, Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse – 10000 gyventojų.

• XIX a. II p. Tauragės miestas jau nebebuvo tiesiogiai pavaldus Tauragės dvarui, nors tuo pat metu dalinai nuo jo dar ir priklausė. Tauragės valdytoju buvo paskirtas pasienio užkardos viršininkas. Tauragėje buvo įkurtas Jurbarko pasienio muitinių apygardos štabas.

• XX a. pradžioje Tauragė priklausė Raseinių apskričiai ir iki 1919 m. buvo valsčiaus centras.

• Lietuviškos spaudos draudimo metais Tauragė buvo vienas iš dažniausiai knygnešių lankomų miestų.

• 1915 m. per miesto apšaudymą Tauragėje kilo stiprus gaisras ir miestas sudegė. Ugnis aplenkė tik keletą miesto pakraštyje buvusių namų, rusų stačiatikių cerkvę. Po gaisro apie du trečdaliai gyventojų paliko Tauragę.

• Vokiečių okupacinė valdžia muitinės pastate buvo įsteigusi psichiatrijos ligoninę, o miesto šiaurės vakarų dalyje nutiesusi siaurąjį geležinkelį – jis ėjo nuo Lauksargių per Tauragę, Skaudvilę į Kelmę. 1915–1916 m. liūtys paplovė geležinkelio pylimą. Po to siaurasis geležinkelis nebebuvo atstatytas, per miesto pietinę dalį nutiesta plačiojo geležinkelio linija.

• 1916 m. prie turgaus aikštės vokiečiai pastatė trijų aukštų miesto rotušę.

• Nuo 1915 m. gaisro iki 1919 m. Tauragėje pastatyti tik 48 nauji mediniai namai.

•  Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, tauragiškiai buvo aktyvūs ir tautiškai sąmoningi.

• 1918 m. pabaigoje suformuotas Tauragės apsaugos štabas.

• 1919 m. vasario 16 d. per Lietuvos nepriklausomybės vienerių metų sukakties paminėjimą Tauragėje įvyko pirmasis Žemaitijoje Lietuvos kariuomenės paradas.

• Nepriklausomybės metais Tauragėje vietoje senojo tilto, susprogdinto 1915 m., pastatytas naujas.

• 1923 m. Tauragėje buvo 1363 namai.

• 1935 m. mieste nutiestas vandentiekis, sutvarkyta Jūros upės pakrantė, gatvių apšvietimas.

• 1927 m. pastatyta geležinkelio stotis (arch. E. A. Frykas).

• 1932 m. pastatyta miesto ligoninė

• 1933 m. pastatyti Šaulių namai (arch. K. Reisonas).

• 1935 m. iškilo banko pastatas (arch. A. Funkas, M. Songaila).

• 1932 m. pradėjo veikti „Maisto“ fabrikas.

• 1930 m. Tauragėje pastatyti paminklai V. Putvinskiui ir V. Kudirkai.

• 1935 m. mieste buvo 6527, 1939 m. – 10561 gyventojas.

• 1932 m. Tauragei suteiktas antraeilio miesto statusas.

• Nepriklausomos Lietuvos metais Tauragė buvo apskrities centras.

• Tauragė stipriai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais (1941 m. birželio 22 d. ir 1944 m. spalio mėnesį). Iš viso per karą sugriauta apie 80 proc. pastatų, naciai sunaikino didžiąją dalį mieste gyvenusių žydų, nemažai kitų miesto ir jo apylinkių gyventojų.

• 1948 m. sudarytas naujas Tauragės užstatymo projektas (arch. R. Skromanas).

• 1962 m. parengtas naujas miesto planas (arch. J. Vanagas).

• 1976 m. parengtas dar vienas Tauragės miesto užstatymo projektas (arch. P. Janulis).

• Įgyvendinant minėtus projektus, nebuvo paisoma senojo miesto išplanavimo, sunaikinta nemažai kultūros paveldo objektų, net žydų, evangelikų liuteronų kapinės.

• Statybų metu suformuoti nauji miesto rajonai: Žalgiriai, Jovarai ir pramoninis.

• 1956 m. pastatyta keramikos gamykla.

• 1959 m. pastatytas daržovių fabrikas.

• 1963 m. pastatyta skaičiavimo mašinų gamykla.

• 1959 m. Tauragėje buvo apie 12 tūkst. nuolatinių gyventojų, 1970 m. – 19575.

• 1965 m. Tauragėje pastatytas televizijos retransliacijos bokštas (1991 m. jis pakeistas nauju galingesniu).

• 1988 m. rugsėjo mėnesį Tauragėje įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

• Atgimimo metais mieste atstatyti sovietmečiu nugriauti V. Kudirkos, V. Pūtvio-Putvinskio paminklai, naujais paminklais įamžintas tremties kančių ir aukų, rezistencijos kovų atminimas.

• 1999 m. pradžioje Tauragės rajone buvo apie 56 tūkst. gyventojų, iš jų Tauragės mieste – apie 35,5 tūkst.

Dažniausiai lankomos Tauragės rajono vietovės

 

DVARAI 

Tauragės dvaras

Tauragės dvaras pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas  XVI a. pradžioje. Dvaro valdytojai buvo garsūs Lietuvos didikai, tačiau apie dvaro parką žinių neaptinkama iki pat XIX a. Spėjama, kad parkas sutvarkytas arba įkurtas valdant Vasilčikovams.

Buvusio Tauragės dvaro sodyba yra apie 800 m į pietryčius nuo plento Tauragė – Tilžė, dešiniajame Jūros upės krante, Taurų (Butkelių) kaime. Buvusio dvaro didžiąją dalį teritorijos (apie 14 ha) užima parkas ir jo elementai. Parkas išsidėstęs prie senojo Tauragės kelio, Jūros upės slėnyje, pietinėje dvaro dalyje. Svarbus parko elementas – vandens telkiniai. Manoma, kad peizažinio parko elementų dvaro parkas įgavo XIX a. II p., kai klasicizmo laikotarpiu tapo madinga geometrinius parkus pertvarkyti į peizažinius.

Tauragės dvaras teikė pradžią miestui. Abi vietovės kūrėsi patogioje geografinėje vietoje: patogus vandens kelias Nemunu ir Jūros upe, praeinantis svarbus kelias iš Prūsijos į Lietuvą. Tauragės dvaras stovėjo dešiniajame Jūros upės krante. Tauragės dvaras iš pradžių buvo Lietuvos, o vėliau – Prūsijos didikų valda. Dvaras pradėjo formuotis XV a. viduryje. Žinoma, kad XV a. II p. Tauragės dvaras priklausė Kontautams.

 

Adakavo dvaras

Adakavas – 5 km į rytus nuo Skaudvilės, prie Skaudvilės–Nemakščių kelio. Iki mūsų dienų išliko Adakavo parkas su dvaro ansambliu. Nuo centrinių dvaro rūmų į pietvakarius sugrupuoti ūkiniai pastatai. Šiaurėje – parkas. Čia – aštuoni dvarą juosiantys tvenkiniai. Parko plotas – 9 ha. Jo alėjose auga senos liepos. Pastatai išdėstyti tarp medžių. Dvaro kompleksui priklauso ir XVIII a. statyta bažnyčia, kiti jos pastatai. Bažnyčia medinė, liaudiškos architektūros, apkalta lentomis, pastatyta ant akmenų mūro pamatų.

 

Lomių dvaras

Lomių dvaras – prie kelio Lomiai–Šakvietis, ant Šunijos upės kranto. Lomiai XIX a. pab. buvo Šulcų nuosavybė. Formuojant dvaro ansamblį, šeimininkai įkūrė mišrų parką, pastatė rūmus, keletą gyvenamųjų namų, malūną, svirną, jaują. Šiuo metu parkui priklauso 6 ha teritorija. Parke yra nedidelis tvenkinys, greta jo – svirnas. Auga nemažai vietinių medžių, europiniai ir sibiriniai maumedžiai, paprastieji kaštonai.

 

Oplankio dvaras

Oplankio dvaras – 2,7 km. į pietryčius nuo kelio Ryga–Tilžė, 0,5 km. į vakarus nuo Jūros upės, prie kelio Lauksargiai–Vilkyškiai. Tai vienas seniausių dvarų Tauragės rajone. Dvaro sodybą sudaro 3 savarankiškos sodybos. Greta jų – Uplankėliai, Oplankio (Malūnežerio) ežeras (7 ha). Tyrinėtojai yra tos nuomonės, kad tai gali būti seniausias Žemaitijos tvenkinys. Oplankio dvarą iš visų pusių juosia Oplankio ir Greižėnų piliakalniais.

 

Trepų dvaras

Trepų dvaro sodyba – prie kelio Skaudvilė – Upyna, 2 km į šiaurės vakarus nuo Skaudvilės ir kelio Ryga – Tilžė. Sodyboje neblogai išsilaikė senasis dvaro parkas, jo tvenkiniai. Alėjos apsodintos vakarinėmis tujomis, mažalapėmis liepomis. Parke nemažai kanadinių cūgų, didžiųjų pacūgių, plačiažvynių maumedžių, grakščiųjų liepų, nemažai kitų svetimžemių, vietinių medžių. 

 

Piliakalniai

 

Batakių piliakalnis su gyvenviete (Pilutė, Švedų kalnas)

Vietovė – pietiniame Batakių miestelio pakraštyje, Ančios ir Batakės upelių santakoje. Seniau ant šio piliakalnio stovėjo Žemaičių Aukaimo pilis (rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1285 m.). Pietinėje jo pusėje, už pylimo griovio, yra senovės gyvenvietė.

 

Dauglaukio senkapis ir senovės gyvenvietė

Tai pats seniausias žinomas Nemuno deltos laidojimo paminklas. Kapavietė datuojama 70–260 m. po Kristaus. Dauglaukio senkapis kitus senojo geležies amžiaus kapinynus lenkia įkapių gausumu. Išsiskiria moterų kapų įkapių įvairove.

Dauglaukio archeologiniai kasinėjimai išsamiai pristatyti Tauragės „Santakos“ muziejaus ekspozicijoje.

 

Dapkiškių piliakalnis (Pilaitė)

Jis yra Dapkiškių kaime, Jūros dešiniajame krante, jos santakoje su gyvenviete. Piliakalnio viršuje – aikštelė, kurios didesnę dalį yra nuplovusi Jūra. Pylimas 4 m aukščio, apardytas apkasų, už jo užslinkęs gynybinis griovys. Už griovio – senovės gyvenvietė. Anot padavimo, piliakalnį supylė baudžiauninkai su kepurėmis.

 

Kuturių (Naujininkų, Pilaitė, Pilė, Pilikė, Pilalė)

Piliakalnis Mažonų apylinkėje.

 

Matiškių piliakalnis

Piliakalnis Mažonų apylinkėje. Anot padavimų, senovėje pilies viršuje buvusi duobė, kurioje degdavo laužas (gyvoji ugnis).

 

Pagramančio piliakalnis su gyvenviete

Vietovė yra Akmenos kairiajame krante, prie jos santakos su Gramančia. Pagramančio piliakalnis – respublikinės reikšmės archeologinis paminklas. Ant jo yra stovėjusi svarbi šiam kraštui gynybinė pilis. Netoli – Kuturių piliakalnis. Iš trijų pusių – statūs piliakalnio šlaitai (apie 20 m aukščio), supiltas 3,5 m aukščio pylimas. Aikštelė netaisyklingos stačiakampio formos. Už pylimo – gynybinis griovys ir senovės gyvenvietė. Piliakalnį tvarko Pagramančio regioninis parkas. Anot legendų, ant šio piliakalnio senovėje buvo deginamos raganos, laumės, naktimis prie piliakalnio kniaukdavęs juodas katinas.

 

Oplankio (Gilandžių) piliakalnis (Papiliakalnis, Šventkalnis)

Objektas – Lauksargių apylinkėje, dešiniajame Uplankio upelio krante, prie jo santakos su Barzupio upeliu. Piliakalnis ir jo aplinka apaugę medžiais. Pietinėje pusėje, už griovos, yra nedidelė senovės gyvenvietė. Čia randama senosios keramikos.

 

Oplankio (Greižėnų) piliakalnis

Piliakalnis – Lauksargių apylinkėje. Greižėnų piliakalnis ir senovės gyvenviete – respublikinės reikšmės paminklai. Senovės gyvenvietė jungia senkapį su piliakalniu. Iš rytų, vakarų ir pietų piliakalnį supa Jūros slėnis. Šiaurėje – 2 m gylio ir 20 m pločio griovys, 5,5 m aukščio pylimas. Aikštelė beveik apvali. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais.

 

Tauragės „Santakos“ muziejus

 

Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, LT-72215, Tauragė. Tel.: (8~446) 72268, 62031. El. paštas: muziejussantaka@takas.lt/ .

Lankytojai aptarnaujami: pirmadieniais – penktadieniais nuo 8 iki 17 val.

 

Tauragės „Santakos“ muziejus įkurtas1990 m. rugsėjo 1 d. Rinkinių pagrindą tuo metu sudarė eksponatai, perimti iš buvusio Tauragės politechnikumo muziejaus, miesto vidurinių mokyklų muziejų, Batakių ir Pagramančio mokyklų visuomeninių muziejų.

Šiuo metu muziejaus rinkinį sudaro archeologijos, numizmatikos, ikonografijos, senų spaudinių, tekstilės, liaudies meno vertybių, valstiečių verslų, amatų, buities reikmenų, taip pat gamtos skyriaus taksidermijos laboratorijoje pagamintų paukščių, žinduolių, žuvų iškamšos, vabzdžių ir fosilijų kolekcijos.

Pirmoji muziejaus ekspozicija visuomenei buvo pristatyta 1992 m. Dabar čia veikia trys ekspozicijos –  etnografijos, istorijos, gamtos tema:

Tauragės krašto gyventojų kultūra XX a. I p.

Ekspozicija lankytojus supažindina su Tauragės krašto kaimo gyventojų amatais ir verslais, tekstilės gaminiais, vaikų darbais, švietimo raida. Įrengti valstiečio ir miestiečio kambarių interjero kampeliai.

Istorijos ekspozicija

Ekspozicija atspindi Tauragės krašto istoriją nuo seniausių laikų iki 1918 m. Joje pateikti eksponatai pasakoja apie Dauglaukio archeologinius kasinėjimus, akmens, žalvario, geležies apdirbimą Tauragės krašte senovėje. Ekspozicijoje galima išsamiai susipažinti ir su Tauragės dvaro istorija, Tauragės konvencija, svarbiausiais Tauragės rajono įvykiais. Eksponuojami senieji spaudiniai, Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio ginklai, dokumentinė ir ikonografinė medžiaga apie Tauragės krašto ryšius su Karaliaučiaus kraštu ir kt. 

Gamtos ekspozicija

Čia – paukščių ir žinduolių iškamšos, paukščių lizdai, Tauragės rajono gamtos paminklų nuotraukos, įvairių tipų dirbtiniai lizdai, skirti paukščiams prisivilioti, Tauragės miesto simboliai –  vadinamieji „tauro“ ragai (jie padaryti iš tikro Afrikos buivolo ragų). 

 

Muziejuje taip pat rengiamos dailės, tautodailės, kraštotyros, fotografijų ir kitos trumpalaikės parodos.

 

Literatūra:

Rengiant leidinį spaudai, naudotasi informacija, skelbiama Žemaitijos rajonų savivaldybių svetainėse internete, portale „Lietuvos muziejai“, informacija, sukaupta VO Regionų kultūrinių iniciatyvų centre.

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2005.09.18. Pastabas siųskite adresu: