Į pradžią

„ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2003 m. Nr. 1

VASARIS-KUOVS

Lietuvos nepriklausomybės diena (valstybinė šventė)

 

Švenčiama vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (1918 m.). Šios dienos metu žmonės individuliai ir susirinkę į didesnius ar mažesnius sambūrius prisimena Lietuvos valstybingumo kelią, pagerbia žmones, kurie siekė šalies nepriklausomybės, aukojosi dėl jos.

Sovietmečiu minėti šią dieną buvo draudžiama. Po 1990-ųjų kovo 11-osios, pasirašius Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Aktą, ši diena oficialiai pažymima kaip visos lietuvių tautos šventė.

 

Šv. Motiejaus, Vieversio diena. Vasario 24 d.

 

Jei vieversys parskrido prieš Motiejų - lauk didelio atšalimo, jei po Motiejaus - pavasaris bus šiltas ir saulėtas.

Sakoma: jei nori būti greitas, Vieversio dieną turi apibėgti du kartus apie trobą, nubėgti iki kiemo galo ir atgal.

Jei Šv. Motiejaus dieną sijosi miltus - pasėlius užpuls amarai.

Jei Vieversio dieną plaukus šukuosi - vištos daržus kapstys.

 

40 šventųjų kankinių diena, 40 paukščių diena. 
Kovo 10 d.

 

Viena pirmųjų pavasario švenčių. Žmonės džiaugiasi pirmaisiais atgyjančios gamtos reiškiniais. Sakoma, kad iki tos dienos iš šiltųjų kraštų jau būna sugrįžę 40 paukščių.

Orų spėjimai: jei pašąla kovo 10-osios naktį - šals dar 40 naktų.

 

Šv. Juozapas, Pempės šventė. Kovo 19 d.

 

Gavėnios laikas. Visur dar rimtis, tačiau Pempės dieną nuo seno daryta išimtis jauniesiems - jiems būdavo leidžiama susituokti, tik vestuvių kelti būdavo nepriimta.

Pavasaris jau visur įsitvirtina. Nudžiūvę kiemai, todėl moterų priedermė tokiu laiku darželius tvarkytis, kiemą išsišluoti, pasėti vasarines gėles, apie būsimus daržus pagalvoti.

Nuo seno įprasta sakyti, kad per Šv. Juozapą parskrenda pirmoji pempė, o ji - prasidedančio atšilimo pranašas.

 

Medinio (Oko) šventė

 

Senovės lietuvių Naujųjų metų šventė (kovo mėn. vidurys), kuriai būdingi pagoniški papročiai. Įvedus krikščionybę, jie palaipsniui sunyko, susiliejo su krikščioniškaisiais.