S A M O G I T I A
Ž E M A I T Ė J Ė
2003 m. Nr. 2 (23), 2003 m. groudis

Akademėnė žemaitiu jaunima korporacėjės "SAMOGITIA“ elektruonėnis leidėnīs
(SAMOGITIA – luotīnėškā Žemaitėjė)

SU ŠV. KALIEDUOMS, SU NAUJĒS METĀS! SVEIKĖNAM VĖSA LIETOVUOS JAUNUOMENĖ, VĖSUS, KATRĖI DARBOUJĖS ŽEMAITIU KULTŪRĖNĖMĖ JODIEJĖMĖ!  AŽJK „SAMOGITIA“! Tel. +370 5 2619670 +370 682 455566 +370 686 55373 El. p.
LAIKRAŠTĖ TURINĪS AŽJK „Samogitia“ naujuoku krikštīnas (2003 m. lakrėstė 27 d.) >> > Krīževičiūtė Laima: „Pasaka“ >>>
AŽJK „SAMOGITIA“ NAUJUOKU KRIKŠTĪNAS   2003 m. lapkrėstė 27 d. AŽJK „Samogitia“ senbovē i tradicėnės naujuoku „krikštīnas“ sovadėna korporacėjės naujuokus ėr ėštaisė anėms rimtū rimtiausi egzamėna. jaunėjė korporantē neapsėjoukė ėr kuožnos ėš anū gava žemaitėška sobrėndėma „Sertifikata“:       SERTIFIKATS Tas laiko gėmės ėr vėituo sorašīts duokumėnts saka, ka:   PRIETELKA (IOS) ........ ĖŠLAIKĖ VĖSUS KORPORACĖJĖS PĖRMŪ METU ĖŠMIEGĖNĖMUS ĖR NU ŠIUOL TEISIETĀ VADĖNAS AKADEMĖNĖ ŽEMAITIU JAUNIMA KORPORACĖJĖS  „SAMOGITIA“ KORPORANTĖ (O).   VĖSĖ ŽEMAITĒ ĖR ANĖMS PRIJOUTOU ŽMUONIS, I KATRUS ......... NU ŠIUOL KREIPSĖS LAIMĖS A NELAIMĖS VALONDA, TOR VĪKDĪTĖ ANUOS PAVEDĖMUS, PADIETĖ I PELKĖ KRĖTOS, NU STUOGA NOSĖRĖTOS, TOMSĖ NAKTI, DĖINA ŠVĖISĖ, VĖLNIAUS MIESTĖ ĖR VĖSOR KĖTOR, KOR PONDĖIVALIS ŽEMAITEMS DAVĖ GARBIES ATSĖDORTĖ.   AŽJK „SAMOGITIA“ ĖR ANOU PALAIKONTI KOMANDA Vėlnios, 2003 m. lapkrėstė 27 d.
	„Krikštīnu“ užduotis – rimts išmiegėnėms ne tik korporacėjės  naujuokams, bet ėr senbovems
	Par „krikštīnas“ bova dainū, bova ėr ratieliu
Portėgrapėjės ėš AŽJK „Samogitia“ archīva
PASAKA    APLĖ BAPRUOTI, KATROS UNT DORNIAUS LAIMĖS JIŠKUOJĖ   Unt dorniaus sudiejė Krīževėčātė Laima nu Pavundenės Vīna karta dėdelē senē, kumet Varnē nabova Varnē, vuo Venē- Venē, gīvena trins bruolē: vīns pruotings, vīns pusgalvis, vuo trets- ba pruota. Pruotingāsis dėrba žemė ėr augėna givuoli, vuo pusgalvis so bapruočio bova niekam vertė. Ė sumėslījė anudoms ētė i Vėlnio. Pusgalvis ėšējė, i aukštos muokslos istuojė, kningas jiestė jiedė ė palėka pruopesuorios. Bapruotis ėšējė, i aukštos muokslos istuojė, al‘ nagaliejė pri kningūm siedietė, pradiejė anam kajėn kuo šėrdelė skaudietė. Kap tėktās paveiz unt numū posės, ruods, ka plīštė plīšt.. Ė palėka bapruotis muokslos, ėr išējė atgal‘. Grinžės, pruotinguojė bruolāti rada žanuota, al‘ tas navarė anuo šalėn, pataisė luova, devė pagertė ėr pajiestė. Siediejė bapruotis kap svetėms dvė dīnas ė dvė naktės, vuo tretiuojė sumėslījė ētė unt dorniaus i svieta laimės jiškuotė. Pārējė unsa trins Vėlnios, septīnės Amerikas, devīnios undenīnos, ė kumet unt žemės laimės narada, pradiejė kuoptė i kalnos. Kuopė kuopė ė prikuopė medėnė tuora. Ta bova na paprasta tuora, al‘ tuokė aukšta, ka galās dungu riemė. Pabarškėna bapruotis i tū tuora ėr ėš tuos posės atējė balsos: - Kuo nuori? Pasėkasė bapruotis kramėka ėr atsakė: – Nieka. – Kū tori? Apsėčiupiniejė bapruotis ėr atsakė: – Nieka. – Ti kuo atejē? – Unt dorniaus. Unt žuodiu, medėnė tuora atsėvierė ė bapruotis ilinda i vėdu. Ėr atsidūrė bapruotis unt plėka lauka. Ni paukšteliaus, ni medeliaus, kam tėktās akis užmata- vīnas smėltės. Ėš vīnuos posės saulė kepėn, ėš kėtuos- mienū šalda, ėš tretiuos- vies pot, ėš ketvėrtuos- lītos līn. Vuo da smielis akės jied, zaptos griauž- a ni kam dingtė! Ėšsidūrė bapruotis akės, užsisiova vepskė ėr ēn tuoliaus. Ējė ējė ėr priējė gelžėnė tuora. Ta bova na paprasta tuora, al‘ tuokė statė, ka kiaurā dungu riežė. Pabarškėna bapruotis i tū tuora ėr ėš untruos posės atējė balsos: - Kuo nuori? – Nieka. – Kū tori? – Nieka. – Ti kuo atejē? – Unt dorniaus. – Unt dorniaus pas medėnė tuora ēn. Ēk atgal‘! Apsėsoka bapruotis, apejė i rinkė plėklaukė ė vielēk i gelžėnė tuora barškėn: - Kuo nuori? – Nieka. – Kū tori? – Nieka. – Ti kuo atejē? – Unt dorniaus. – Unt dorniaus pas medėnė tuora ēn. Ēk atgal‘! Aštūnios sīkios ējė bapruotis i rinkė plėklaukė, aštūnios sīkios i gelžėnė tuora barškėna. Devintuojė pakīriejė ė parlėpa. Ėr užējė baisiausė naktės- ni saulės, ni mienuliaus, ni žvaizdiūm. Tėktas dėdiausė torpīnė aplinkū: karklīnās užžielosė, maurīnās apejosė, undėnās paplūdūsė. Kiaurā par tū torpīnė lėntalė nutīsta. Palėpa bapruotis unt tuos lėntalės ėr ēn. Ējė ējė- vuo gala namatītė. Ka ėštruoška- atsėrada kruzatis. Pagierė ėš torpīnės ė tuoliaus ēn. Ējė ējė ė vielēk ėštruoška. Veizas, vielēk stuov kruzatis. Atsėgierė ėš torpīnės ėr ēn tuoliaus. Do metos ējė unsa tap unt dorniaus: kīk ējė- nanuējė, kīk gierė- naprigierė. Tretiūsios pakīriejė ė saka: Par lėntalė - nanuētė, ėš kruzatė- naprigertė. Ė šuoka i torpīnė. Plaukė plaukė- paėlsa. Ė pradiejė skėnstė. Skėnda skėnda ė nuskėnda pri akminėnio vartu. Tī bova na paprasti vartā, al‘ tukī smaili, ka statē žemė kėrta. Pabarškėna bapruotis i tus vartus ėr ėš tretiuos posės atējė balsos: - Kuo nuori? – Nieka. – Kū tori? – Nieka. – Kūm vardo esi? – Ar aš? – Je to- na aš. Ēk atgal‘! Apsėsoka bapruotis, apiplaukė i rinki torpīnės ė vielēk barškėn: - Kuo nuori? – Nieka. – Kū tori? – Nieka. – Kūm vardo esi? – Niekūm. – Nieks ničniekātė nanuo. Ēk atgal‘! Viniūlėka sīkio plaukė bapruotis i rinkė torpīnės, viniūlėka sīkio i akminėnios vartos barškėna. Dvīlėktuojė priplaukė ė praša: Ilēsk ilēsk. Kuo nuori? Tavės. Kū tori? Tavėm. Kūm vardo esi? To. Unt žuodiu, nukrėta akminėnē vartā ėr ijējė bapruotis i dideli mėška. Mėška vėdurie auga tuokė vuobilis: unt vīnuos šakuos- lapā spuogst, unt kėtuos- žīdā žīd, nu tretiuos- vuobulā žemien krimt. Unt patiuos vėršūnelės- gegotė kukū. Atsisieda bapruotis puo ta vuobilė- žīdos ūd, vuobulus jied, gegotelė gėrd. Tėka anam ta vīta ė palėka tėnās unt umžiu umžėnūju. Būtom ė kėtos bruolatios pasėvadėnės, al‘ pruotingāsis- nanuoriejė, vuo pruopesuorios- medėnė tuora parējė, gelžėnė- paršuoka, akminėnės- naparšnekiejė. Patėka anam ėr unt lėntalės siedietė, undinieli ėš kruzatė gertė. Ė bova vėsi nuognē kontini. Tėktās tī, katrī Vėlniū gīven, biedavuojēs, ka nie laimės unt šiuo svieta!

© Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras Tinklalapis atnaujintas 2006.06.01 . Pastabas siųskite adresu: