ŽEMAITIU – LIETUVIU KALBUOS ŽUODĪNS

• Paruošta pagal Končiaus Ėgna „Žemaitė šnekas“. 

• Paruošta pagal Daukonta Sėmuona „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“

S A M O G I T I A 
Nr. 8 (16). 
2002 m. groudis 

I leidėnė pradė 

Paruošta pagal Končiaus Ėgna „Žemaitė šnekas“. Londuons, 1961

• Abalga – negerū gandū skleidėms.

• Dugnuolė – vežėma dognėnė.

• Gakta – prišakėnė užrėista ragiu a pavažū dalės.

• Jepkė – kėimielis miestė, i katrou gal ivažioutė so vežėmo.

• Kinis – kiaulės kinis, migis.

• Kiuocis – kriepšis, kriežis.

• Kodalis – lauknešielis.

• Knioisis – uodas.

• Kramė – gīvatės, rupūžės galva (kartās tēp saka ėr aple žmuogaus galva).

• Kruvainē – so kraujēs somaišītė rogėnē mėltā ėr iškeptė kap douna.

• Kulīnā – akmėnīnā.

• Kūlis – akmou.

• Kopėta – krūva, būrīs žmuoniū.

• Lingīnė – kartė, katra īr skėrta luopėšiou pakabintė.

• Listins – līgē so pakraštio pripėlts inds.

• Mėigas – aruodā.

• Mėrkals – padažos, išvėrts ėš pėina, taukū ėr mėltu (kartās – dar ėr so smetuono).

• Nėbrė – jaunūmenės soejėms, pasėlinksmėnėms.

• Nuotrīnės – dilgielės.

• Perstekė – žebėrklos, īronkis žovėi nodortė ėr nodūros ėštrauktė.

• Ratpiedē – stėpėnā (ikaltė i stebolė).

• Skreits – sterblie.

• Staibis – kuojės dalės tarp kolkšnėis ėr blauzduos.

• Strubis – neaukšts, žems žmuogos.

• Teronkis – duoklos.

• Vaksietė – bartė.

• Vuotkuotis, vuotegs – buotags.

• Zeptas – lūpas, prosnas.

• Žīgioujės – šer, sovarėnie i kūtė gīvulius.

 

Paruošta pagal Daukonta Sėmuona 
„Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“

A

• Abelnā (slav.) -visā, apskrėtā, bėndrā, aplamā.

• Abruozds (slav.) – paveikslos.

• Apėnt – iš naujė.

• Apgerbtė – apvalītė.

• Apieravuotė (slav.) – aukuotė.

• Atkalē – atvėrkštē.

• Auglius – javū derlios.

• Aulīs – avilīs.

B

• Bačka (slav.) -statėnė.

• Bariuotė – penietė.

• Bartės (slav.) – drevie so bitiems.

• Barva (slav.) – spalva.

• Bestėjė – gīvulīs, žvierės.

• Bėza (os) – plaukū pīnė.

• Blaivs – žīdros, melsvos (dongos).

• Blėndis – karklu rūšėis miedis.

• Bluks (is) – trinka, stuors pagalīs.

• Brags – ont keturiū kartiu pakelts stuogs.

• Brėsgėls – apīnasris.

• Brūklis – stuora lazda.

• Budīnė – budiejėms pri numirielė, numirielė sauguojėms.

• Būk ta – kap ėr, tarītom.

• Bunts – rīšulīs.

• Buklus – godros, sopratings.

• Buta, butos – ūkis, gīvenėms (truobesē, žemė)

• Bīlus – iškalbings, šnekos.

Č

• Čėdītė – miegtė.

• Čiokors – skīlie pri nomū gala pagal stuoga vėršūnė.

• Čiužins – gīvatė.

• Članks (pol.) – sanarīs.

• D

• Drepintė – drabstītė.

• Drūkts – stuors.

• Dūšė (slav.) – siela.

• Dībavuotė (slav.) – plaktė prirėšta pri giedas stolpa.

• Dīktė – truokštė, nuorietė.

E

• Eila – eilie.

• Erkelė – erkė (parazits).

G

• Gailē – tīru augals, nu katruo kvapa svaigst galva.

• Gaištė – mėrtė žemīn, nīktė.

• Galoutė – žudītė žemīn.

• Gasos (germ.) – gatvė.

• Gaspada (slav.) – nakvīnės noms, viešbutis.

• Gaspaduorios (slav.) – šeimininks, ūkininks.

• Gašus – gražus, puošnus.

• Gedautė – ilgietėis.

• Gėntība – giminīstė.

• Gerbtė – valītė, tvarkītė.

• Girgždelie – sanariū traškiejėms (atrits).

• Glousnioutėis – glamuonietėis.

• Guobietė – nuorietė, geistė.

• Guodings – garbings.

• Guorintė – baugintė.

• Greva – opės vaga.

• Gruometa (slav.) – laišks.

• Gumbs – stėprus vėduriū skaudiejėms, verous skausmos.

I

• Išgaištė – išdviestė, išnīktė.

• Iškada (slav.) – žala.

• Iškernuotė – išplūstė, iškeiktė.

• Iškėltė – išsėruoštė, išvīktė.

• Išlėižis – tarpupirštis.

• Išpeizuotė – išniekintė, išpeiktė.

• Išvainuotė – apšmeižtė.

• Išvuoktė – išvalītė.

J

• Jaukus – ramus, greitā pri kuo nuors priprontous.

• Juots – raitelis.

• Juka (germ.) – kraujėnė srioba.

• K

• Kaiptė – mėnkietė, alptė, sėlpnietė.

• Kakalis (germ.) – kruosnė.

• Kunkuols – mėltu kleckos.

• Karuonė (slav.) – bausmie.

• Kažis – kumelīs.

• Keimaris – do i vėina krūva soaugė rėišotā, vaisē.

• Kėnklės – ilėnkėms par kelius.

• Kernuotė – plūstė, keiktė.

• Kestė – dvė kartis, katruos īr nauduojemas šėinou neštė.

• Klastītėis – dongstītėis, siaustītėis.

• Kliebis – gliebīss.

• Kluoniuotėis (slav.) – lonkstītėis.

• Klupuris – gabals.

• Klūktė -prašītė.

• Kukštera – nogara, kopra.

• Kūlis – akmou.

• Kušintė – imtė, liestė.

• Kuškis – pluošts (plaukū).

• Kutintė – penietė.

L

• Laidars – akminim išgrīsta vėita, katra īr skėrta miešlams mestė.

• Laiškus – rūgštuoks.

• Landuonis – vuotės po nago, ėduonis.

• Leliuotė – džiaugtėis.

• Lieleša – dūrėms i šuona nu biegiuojėma.

• Litara (slav.) – raidie.

• Liousos (germ.) – laisvos.

• Lunka – karna.

• Līkis – skaičius.

M

• Mačītė (slav.) – padietė.

• Maita – dvieseliena.

• Maituotė – gadintė.

• Malkėnė – malku krūva.

• Medė – mėšks.

• Mėnavuotė – paminietė.

• N

• Nedielė (slav.) – sekmadienis.

• Nugis – dabar, juk, gi.

• Nujau – dabar.

• Nusigaloutė – nusižudītė.

• Nuvuoktė – nuvalītė.

O

• Oliuotė – klīkautė.

• Omenė – atmintės.

P

• Pagada (slav.) – giedra.

• Pagebsnus – uolus, i kou nuors linkės.

• Pagīmās – vėns paskou kėta.

• Pakajus – taika.

• Pakala – užpakalis.

• Pakrioštė – sumėnktė, sokrėstė, solīstė.

• Pakūtavuotė (slav.) – atgailautė.

• Palšvos – švėisē pėlks.

• Palšis – pėlksvos jautis.

• Panedielis (slav.) – pėrmadėinis.

• Pavalga – uždars (maists).

• Pesnuotė – tingē dėrbtė.

• Pirkšnis – žarėjės.

• Plenipotencėjė – igaliuojėms.

• Plieška – butelka.

• Prabuočītė (slav.) – atleistė.

• Pujuotė – blaškītė, siaubtė.

• Putelis – putins.

• Pīpīnė – švilpīnė.

R

• Rakanda – iš pliešu arba karklu nupinta nedėdėlė apali pintėnė be lonka.

• Rejė – kluojėms, kluons.

• Rendiets – nelīgus, gumbouts.

• Resnos – petings.

• Ruons – rousts.

• Rotoltė – apvīniuotė.

S

• Skarbs – torts, īžads.

• Skaugs (lat.) – pavīds.

• Skersis – krīžius.

• Skėla – pliauska.

• Skuotertė (slav.) – staltiesė.

• Slinkis – tinginīs.

• Smaigstītėis – par prievarta veržtėis.

• Spieka – jiega.

• Staibis – blauzda.

• Soupīnė – supīnė.

Š

• Šakoms – tarpkuojis.

• Šašoulietis – šešielis.

• Šiukštins – gīvatė.

• Škuobā – šonkaulėnė mēsa.

• Šmulis – beragis galvijas.

• Šuova – drevė, išduba.

• Štikinietė – spieliuotė.

T

• Taukšuotė – rīškietė, būtė matuomam.

• Triškis – kiškis.

• Trukintė – trukdītė.

• Trūkis – tam tėkros kelė gals.

• Tūbs – veltinis.

• Tūls – dažnos.

U

• Ubladė – truobesīs, katramė stuov dės, skėrta dounā keptė arba kor juovala taisa.

• Uitė – vītė, guitė.

• Užkākintė – patėnkintė.

• Užtrėns – taukėnė, užkuls.

• Ūktėis – niauktėis.

V

• Vadaluotė – vuoliuotė.

• Valna (slav.) – galima, leidžiama.

• Vorielka – degtėnė.

• Varsta – soarta dėrva.

• Verpelė – šulė statėnė.

• Vieputinis – pusnis, verpets.

• Viežlībā (slav.) – garbingā.

• Valiuoks – apgavėks.

• vīžėnas – vīžas.

Z

• Zauna – toštės kalbas, plepalā.

• Zedlios (lenk.) – soulioks.

• Zieguorios (lenk.) – laikruodis.

• Zuomats (slav.) – mūra arba akmėnū tvuora.

• Zuovada (slav.) – šuolēs

Ž

• Žombis – arklos.

• Žombs – skverns.

• Žiuogris – tvuora iš šakū.