ŽEMAIČIŲ VYSKUPYSTĖS MUZIEJUS


Buvęs Varnių kunigų seminarijos pastatas, kuriame dabar meikia Žemaičių vyskupijos muziejusAdresas
S. Daukanto 6, LT-5633 Varniai, Telšių raj.
Tel. 8-444-47455.
Faksas 8-444-595278.
Mob. tel.: +370 87 20198, +370 615 94309.
El.paštas:  
Muziejaus svetainė internete: http://www.varniai-museum.lt 

Darbo laikas
Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00 val.
Nuo balandžio 1 d. iki lapkričio mėn. 1 d. šeštadieniais–sekmadieniais dirba nuo 11.00 iki 17.00 val.

Ekskursijos ne sezono metu priimamos ir šeštadieniais  bei švenčių metu (užsakyti reikia iš anksto paskambinus telefonais)

Muziejaus Paminklo Mikalojui Daukšai ir M. Giedraičiui Varniuose fragmentas. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Danutės Mukienės nuotrauka ekspozicija (Žemaičių vyskupystės istorijos ir dailės palikimas) formuojama iš Žemaičių vyskupystės istorijos ir dailės palikimui svarbių eksponatų. Čia taip pat rengiamos dailės parodos ir parodos apie Žemaitijos vyskupystės istoriją.
Muziejaus darbuotojai organizuoja temines ekskursijas: „Žemaičių vyskupystės istorijos apžvalga“, „Literatūriniai Varniai“, „Vyskupo M. Valančiaus veikla Varniuose“, „XVI – XIX a. bažnytinė Žemaičių architektūra ir dailė“, „Varniai – XVI-XIX a. kultūrinis – dvasinis centras“.
Muziejuje rengiami susitikimai su iškiliais žmonėmis, vyksta paskaitos, koncertai.
Žemaitijos vyskupijos muziejus yra atvira kultūriniam bendradarbiavimui su visuomene kultūros įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto.
Jo steigėjai – Telšių vyskupija ir LR Kultūros ministerija.
Pagrindinis muziejaus tikslas – fiksuoti, kaupti, saugoti, restauruoti, tirti ir propaguoti Žemaičių vyskupystės dailės, kultūros ir istorijos vertybes.
Tam, kad būtų įgyvendinti šie tikslai, muziejus inicijuoja su bažnytinės kultūros paveldo išsaugojimu susijusius projektus, įtraukdamas į šį darbą ir Lietuvos visuomenę.
Muziejus įsikūręs buvusios Žemaičių kunigų seminarijos pastate (vėlyvasis barokas), kuris pastatytas apie 1770 m.
Carinės Rusijos administracijai XIX a. uždarius Vilniaus Universitetą, Varnių kunigų seminarija ir Vilniaus Medicinos fakultetas buvo vienintelės aukštosios mokyklos Lietuvoje. Čia dirbo ir mokėsi nemažai ir 1831 m. bei 1863 m., nemažai kitų iškilių Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir politikos srityse vėliau pagarsėjusių žmonių.

Muziejuje rengiamos dailės parodos ir parodos apie Žemaičių vyskupystės istoriją.

Muziejaus misija
Žemaičių vyskupystės muziejus yra pastovi ir atvira kultūriniam bendradarbiavimui su visuomene kultūros įstaiga, kurios vaidmuo šiandien yra pristatyti istorinės Žemaičių vyskupystės paveldą, išryškinti jos savitumus, skleisti ir puoselėti aktualias ir artimas Europos krikščioniškąsias ir kultūros vertybes Lietuvoje.
Muziejus veikia kaip kultūrinių idėjų, iniciatyvų ir investicijų šaltinis, kuris atrenka, parengia, randa finansavimą ir įgyvendina su Muziejaus tikslais susijusius projektus.
Pagrindinis uždavinys – Žemaičių vyskupystės istorijos ir dailės palikimo registravimas, kaupimas, tyrimas ir propagavimas, palaikant ir puoselėjant žmogaus religinę, kultūrinę bei istorinę sąmonę. 

Muziejaus istorinis kontekstas
Žemaičių vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. vėlyvojo baroko pastate, buvusiuose Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 metais vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio pastangomis. Per šį laiką daug kartų keitėsi rūmų paskirtis ir šeimininkai, ypač per sovietmetį jie buvo smarkiai nugyventi. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo suvoktas kultūrinis Žemaičių kunigų seminarijos vaidmuo, todėl imtas restauruoti pastatas, pradėta svarstyti jo panaudojimas. 1991 – 1995 m. buvo atstatytas varpinės bokštas (nudegęs 1785 m.), pirminė stogo konstrukcija. Šiuo metu pastatas restauruojamas toliau, o Muziejus jau veikia dar nebaigtame restauruoti pietų fligelyje.
Žemaičių vyskupystės muziejus pristato vieną iš dviejų buvusių Lietuvoje vyskupijų XV – XX a. pr. – Žemaičių (Medininkų) vyskupiją, kurios centras buvo Varniai beveik 450 metų, užėmę ypatingą vietą religiniame, kultūriniame ir politiniame Lietuvos gyvenime bei suformavę savitą veidą šalies istorijoje.
1415 m. Konstancoje įvyko bažnytinis susirinkimas, kur buvo priimtas Žemaičių apsisprendimas dėl krikščionybės priėmimo bei atsivėrimo Europos kultūrai. Po susirinkimo 1417 m. vasarą, į Žemaitiją atvykus Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui ir Vilniaus bei Lvovo vyskupams, buvo pakrikštyta tūkstančiai žemaičių. Tų pačių metų rudenį Vytautas pats parinko vyskupijos centrą – Medininkus (dabartinius Varnius). Ten pat buvo pašventinta ir Katedros bažnyčia. Taip oficialiai 1417 m. buvo įkurta Žemaičių vyskupija – Europos Bažnyčios organizacinės struktūros padalinys krikščionių religijai ir kultūrai diegti Lietuvoje. Tad Varniai jau XV a. tapo Europos kultūrinio gyvenimo centru Lietuvos valstybėje, o vėliau ir šių procesų vienu iš lyderių.
Jau XIV a. pabaigoje Vilniuje ir Varniuose buvo įsteigtos pirmosios europinio tipo mokyklos prie Katedrų. Jeigu Vilniuje ir Vilniaus vyskupijoje telkėsi daugiau istoriškai nulemta daugiakalbė, daugiatautė kultūra, tai Žemaitija ir Žemaičių vyskupija buvo ta vieta, kurioje lietuvių kalba su žemaitišku užsispyrimu sugebėjo atsilaikyti ir pasipriešinti germanizmui, polonizmui ir rusizmui, tuo padėjusi pamatus lietuvių kalbos ir kultūros išlikimui. Iš čia sklido žemaitiškai parašytas žodis į visą Lietuvą.
Susiformavusi krikščioniška rašto kultūra Europoje, vėliau, Renesanso laikotarpio iškelta kiekvienos tautos gyvosios kalbos reikšmė, sukūrė sąlygas Lietuvoje platesnio mąsto raštijai ir knygoms lietuvių kalba atsirasti.
1576 m. Žemaičių vyskupiją ėmus administruoti energingam vyskupui Merkeliui Giedraičiui, Varniai tapo vienu svarbiausių nacionalinės savimonės formavimosi židinių Lietuvoje. Vysk. M. Giedraitis rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu Žemaičių ir Vilniaus vyskupijose, lietuviškai mokančių dvasininkų rengimu, skatino ir globojo galinčius rašyti lietuviškai. Būdamas puikus organizatorius ir dosnus mecenatas, vysk. M. Giedraitis Varniuose Bažnyčios ir kultūros darbui sutelkė būrelį šviesiausių savo epochos žmonių: kanauninkus Mikalojų Daukšą, Motiejų Strijkovskį. Šis triumviratas imtas vėliau vadinti pirmuoju lituanistiniu sąjūdžiu. Taigi Žemaičių vyskupystės centre Varniuose beveik pusę amžiaus telkėsi iškiliausios Lietuvos dvasininkijos, kultūros asmenybės: žymusis pamokslininkas Petras Roizijus, vysk. Merkelis Giedraitis, kanauninkai Mikalojus Daukša ir Motiejus Strijkovskis, vysk. Mikalojus Pacas, vysk. Stanislovas Kiška, vysk. Abraomas Voina, vysk. Jurgis Tiškevičius, vysk. Kazimieras Pacas, vysk. Antanas Tiškevičius, vysk. Jonas Dominykas Lopacinskis, vysk. Juozapas Arnulfas Giedraitis, galiausiai vysk. Motiejus Valančius.
XIX a. carinės Rusijos administracijai uždarius Vilniaus universitetą, Varnių kunigų seminarija bei Medicinos fakultetas Vilniuje liko vienintelės aukštosios mokyklos Lietuvoje ir trumpam tapo svarbiausiu lietuvių kultūros židiniu. Seminarija pelnytai laikoma tautinio lietuvių sąjūdžio lopšiu, nes joje išugdyti dvasininkai šviesuoliai, vyskupo kunigaikščio Juozapo Arnulfo Giedraičio suburti, į žemaičių kalbą išvertė Naująjį Testamentą, kuris buvo išleistas Vilniuje 1816 m. minėto vyskupo pastangomis. Šiuo darbu tarsi nulemta tapo šviesiausiųjų protų tautinė orientacija, Motiejaus Valančiaus vyskupavimo metu turėjusi vainikuotis Žemaičių akademijos steigimu. Seminarijoje lavinosi ir dirbo daug žmonių, vėliau tapusių žinomais rašytojais, kultūros ir Bažnyčios veikėjais, prisidėjusiais prie nacionalinio lietuvių išsivadavimo ir Lietuvos valstybės atstatymo idėjos suformavimo. Jų tarpe buvo vyskupai M. Valančius, A. Beresnevičius, A. Baranauskas, kunigai A. Strazdas, J. Pabrėža, J.S. Dovydaitis, F. Stulginskis, A. Vienažindys, K. Kairys, J. Račkauskas ir kt.
Žemaičių vyskupijos centras Varniai XIX a. viduryje tapo ir platų atgarsį ano meto Lietuvoje turėjusio blaivybės sąjūdžio centru, o taip pat Valančiaus laikų švietimo bei lietuviškos kultūros centru su A. Zavadskio knygynu, biblioteka, skaitykla, kilnojamuoju knygynėliu.
Jau Mikalojus Daukša mąstė apie Lietuvos žmogų, kuris pareigos ryšiais būtų susietas ne tik su savąja tauta, bet ir su visa pasaulio bendruomene.
Žemaičių vyskupija atliko ypatingai svarbų vaidmenį ir Europos idėjų plėtroje į Rytus. Beveik pusę tūkstantmečio Žemaičių vyskupija buvusi (ir tebeesanti) Vakarų ir Rytų kultūrų sandūroje, skleidė ir puoselėjo Europos krikščioniškąsias vertybes.
Žemaičių vyskupystės muziejaus vaidmuo šiandien iš esmės yra tas pats – skleisti ir puoselėti Vakarų Europos krikščioniškąsias ir kultūros vertybes Lietuvoje, įtakojančias demokratijos plėtrą, pilietinės visuomenės stiprėjimą bei žmogaus, kaip esminės vertybės, augimą.

2003 m. muziejuje pradėjo veikti Turizmo ir informacijos centras.
Tel. 8-444-47455.
Faksas 8-444-595278.
Mob. tel.: +370 87 20198, +370 615 94309.
El.paštas:  

Žemaičių vyskupystės muziejaus Rėmėjų sambūris. Koordinatorius Dalius Kaveckas.
S. Daukanto g. 6, LT-5633 Varniai. Mobilus telefonas 8 698 00102.

Nuotraukos iš ŽKD IKC archyvo


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras

Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01