„Žemaičių žemė“  2006 m. Nr. 1

ARIOGALA IR ariogalos seniūnijos PILIAKALNIAI

Danguolė Želvytė

Miestelis kairiajame Dubysos krante, prie Žemaičių plento, 35 km į vakarus nuo Kėdainių. Senuosiuose rašytiniuose šaltiniuose Ariogala vadinama Aragel, Erogelen, Eroglen, Erogele, Ergalle, Ejragola, Errvoshola.

• 1253 m. Ariogalos žemė (Eregalle) pradedama minėti istoriniuose šaltiniuose: 1253 m. liepos mėn. aktu Lietuvos karalius Mindaugas  Livonijos ordinui užrašė pusę Ariogalos, Raseinių, Betygalos ir kai kurias kitas Žemaitijos žemes. 1254 m. kita Ariogalos žemių dalis buvo padovanota vyskupui Kristijonui.

• XIII a. ant Darbutų piliakalnio stovėjo gerai įtvirtinta pilis.

• 1322 m. Ariogala pirmą kartą patyrė kryžiuočių antpuolį.

• 1352 m. Ariogalos žemes nusiaubė magistro Henriko Kniprodės vadovaujami kryžiuočiai. Tais metais medinė Ariogalos pilis užpuolikus atrėmė (spėjama, kad ši pilis stovėjo toje vietoje, kur vėliau buvo pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia ir buvo kapinės). Ariogalos žemes kryžiuočiai siaubė ir 1294, 1348, 1349, 1352, 1355, 1363, 1365, 1367, 1370, 1372, 1377, 1378, 1382 m. Per paskutinį antpuolį Kryžiuočių ordino maršalo Kuno Hotenšteino vadovaujami kryžiuočiai įveikė medinės Ariogalos pilies gynėjus ir sudegino pilį.

• 1384 m. kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašyme paminėta Ariogalos apylinkėse esanti Lesčių vietovė.

• 1390 m. Ariogalos žemės atstovai Dramutis, Erimas, Giniotas, Joteika, Vilondas, Zundas kartu su kitais žemaičių pasiuntiniais Karaliaučiuje pasirašė Žemaitijos ir kryžiuočių taikos sutartį.

• 1416 m. Ariogaloje pastatyta viena iš pirmųjų katalikų bažnyčių Žemaitijoje.

• XV a. aplink buvusį Ariogalos dvarą pradėjo augti Ariogalos miestelis.

• Vytauto Didžiojo laikais Ariogala buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaras.

• XVI a. pr. Ariogala tapo karališkojo valsčiaus centru, seniūnija.

• 1506 m. pastatyta Butkiškės pirmoji bažnyčia (dabartinė Butkiškės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pastatyta 1939 m.).

• Manoma, kad 1542 m., prieš išvykdamas į Karaliaučių, Butkiškėje, kurios dvaras priklausė reformacijos ir lietuvių kultūros veikėjo Abraomo Kulviečio motinai, gyveno Martynas Mažvydas.

• 1560 m. Ariogaloje jau veikė parapinė mokykla.

• 1640 m. gegužės 26 d. Ariogalai pirmą kartą suteikta teisė rengti turgus ir prekymečius. Šias prekybines lengvatas 1781 m. patvirtino Stanislovas Augustas.

• 1789 m. Lesčiuose Kotryna ir Jonas Riomeriai katalikų reikmėms pastatė pirmąją koplyčią. Šiuo metu Lesčiuose stovi graži Dievo Apvaizdos bažnyčia.

• 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Ariogalai suteikė laisvojo miesto teises, antspaudą ir herbą.

• 1754 m. vietos katalikų lėšomis Paliepiuose pastatyta medinė Šv. Kryžiaus bažnyčia.

• 1794 m. Paliepiuose pastatyta medinė kapų koplyčia.

• 1795 m. kovo 18 d. panaikintos Ariogalos magistrato tesės.

• 1842 m. Ariogaloje valdžia įsteigė rusišką pradžios mokyklą.

• 1847 m. Ariogaloje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

• 1850 m. Ariogalos kapinėse Plembergo dvarininkas Stasys Daugirdas pastatė mūrinę koplyčią, kurioje palaidoti Daugirdų giminės nariai. Šiose kapinėse palaidotas ir iškilus archeologas, istorikas, Kauno miesto muziejaus įkūrėjas Tadas Daugirdas (1852–1919).

• 1852 m. mieste veikė parapinė mokykla, 1853 m. ją lankė 56 mokiniai. Mokykla veikė iki 1863 m. Po to ji buvo uždaryta, o vietoje jos įkurta rusiška mokykla.

• 1831, 1863 m. Ariogalos krašto žmonės aktyviai dalyvavo sukilimuose. Jiems pralaimėjus, daugelis patyrė represijas.

• 1884 m. Ariogaloje įsteigta evangelikų liuteronų parapija.

• 1885 m. Ariogaloje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

• 1878 m. Ariogaloje  įsteigta berniukų mokykla.

• 1880 m. Ariogaloje pradėjo veikti paštas.

• 1897 m. Ariogaloje buvo 2 376 gyventojai.

• 1907 m. Ariogaloje  įsteigtos berniukų ir mergaičių mokyklos.

• 1908 m. „Saulės“ draugija Ariogaloje įsteigė lietuvišką mokyklą. 1933 m. ją lankė 185 mokiniai.

• 1915 m. sudegė Ariogalos Romos katalikų bažnyčia.

• 1915 m. Plembergo dvaro apylinkėse vyko mūšiai. Žuvusieji (apie 400 rusų karių) palaidoti buvusio dvaro sode ir lankoje.

• 1923 m. Ariogaloje įsteigta žydų mokykla.

• 1918 m. gruodžio 16 d. išrinkta pirmoji Ariogalos valsčiaus valdyba.

• 1918–1948 m. Ariogaloje veikė pradinė mokykla, kuri 1948–1949 m. turėjo gimnazijos teises. Dabar Ariogaloje veikia vidurinė mokykla.

• 1922 m. parengtas naujas Ariogalos miesto planas.

• Ariogalos seniūnijos piliakalniai

•  

• Daugėliškio piliakalnis

• 1933 m. Ariogaloje veikė paštas, du bankai, dvi lietuvių pradžios mokyklos (keturių ir dviejų komplektų), žydų mokykla.

• 1936 m. pro Ariogalą nutiestas Žemaičių plentas. Vykstant darbams, sutvarkyta netoli Ariogalos trykštančio šaltinio, kuris laikomas šventu, aplinka, padarytas nedidelis baseinėlis. 1972 m. naktį iš liepos 21 į 22 d.  šalia šaltinio kaunietis V. Lažinskas pastatė metalinį apie aštuonių metrų aukščio kryžių. Greitai jis buvo nugriautas, tačiau Lietuvos atgimimo metais atstatytas. Netoliese, to paties kalno šlaite, 1937 m. buvo išbetonuoti Gedimino stulpai. Sovietmečiu juos mėginta sunaikinti, tačiau paminklas buvo tik užkastas žemėmis. 1989 m. Gedimino stulpai atstatyti.

• 1939 m. užbaigta statyti dabartinė Ariogalos katalikų šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, kurią suprojektavo šveicarų architektas E. Peiri, o darbams vadovavo Graudas ir Pukys. Bažnyčios statyba rūpinosi klebonas Antanas Simanavičius. Į šią bažnyčią buvo perkeltas Kauno šv. Mikalojaus bažnyčios centrinis altorius.

• 1940 m. Ariogalos parapijai priklausė 437 katalikai.

• Antrojo pasaulinio karo metais naciai nužudė visus nespėjusius pasitraukti Ariogalos žydus, nemažai sovietų valdžios rėmėjų (iš viso apie 700 žmonių).

• 1861–1950 m. Ariogala buvo valsčiaus centras.

• 1950– 1962 m. Ariogala buvo Ariogalos rajono centras. Po to jo teritorija valsčiaus teisėmis prijungta prie Raseinių rajono.

• 1968 m. įkurta bendrovė „Ariogalos gelžbetonis“ ir Raseinių siuvimo įmonės „Šatrija“ cechas.

• 2001 m. Ariogaloje gyveno 3 697 žmonės (1 743 vyrai ir 1954 moterys). Pastaraisiais metais gyventojų skaičius mieste didėja.

• 2001 m. lapkričio 15 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus dekretu patvirtino Ariogalos herbą.

• 2002 m. Ariogaloje pradėjo veikti UAB „Skorgenes“.

• Ariogalai priklauso 482 ha teritorija. Čia yra 3550 gyventojų. Mieste – 44 gatvės (bendras ilgis 22 km), iš jų 12 asfaltuota.

• Ariogalos kaimiškoji seniūnija dabar užima 29 823 ha plotą. Čia – apie 4 700 gyventojų. Iš viso šioje seniūnijoje yra 93 kaimai ir miesteliai. Didžiausi iš jų: Gėluva, Butkiškė, Paliepiai, Verėduva, Didžiuliai, Plikiai, Milašaičiai.

• Ariogalos mieste daug žalumos. Čia yra du parkai, o trečiasis – netoli miesto buvusio Čėkuvos dvaro teritorijoje.

• Pastaraisiais metais Ariogalą garsina Dainų slėnyje vykstantys rajoniniai, respublikiniai tremtinių ir politinių kalinių sąskrydžiai, įvairūs kultūriniai renginiai.

ARIOGALOS SENIŪNIJOS PILIAKALNIAI

* Tekstuose  apie Raseinių krašto piliakalnius kabutėse nurodomas tekstas paimtas iš  2005 m. Krašto apsaugos ministerijos išleistos knygos „Lietuvos paminklų atlasas“ (II knyga, p. 282–314). Tekstų autoriai – Zenonas Baubonis ir Gintautas Zabiela

Bažavalės piliakalnis

XX a. pr. Bažavalės piliakalnį nuotraukose yra įamžinęs L. Kšivickis (VDKM, inv. nr. 2337).

„Piliakalnis (Barsukalnis) įrengtas Dubysos dešiniojo kranto aukštutinės terasos krašte, bevardžio Dubysos intako kairiajame krante. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė keturkampė, orientuota ŠR–PV kryptimi, 10 m ilgio, 11 m pločio. Aikštelės V pusėje supiltas 2 m aukščio, 22 m pločio kūgio formos pylimas, kurio 5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 0,3 m gylio griovį. PR, ŠR ir ŠV šlaituose, 5 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa. Piliakalnis apardytas arimų, griovys – bulviarūsių. Jis dirvonuoja, Š šlaitas apaugęs lapuočiais.

ŠV ir PV papėdėse, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. 200 m į P nuo piliakalnio yra IV–VI a. Kalniškių senkapis, tyrinėtas 1985, 1989–2004 m.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas iš Ariogalos–Verėduvos plento (196) pasukus į kairę (P) link Turbinavo, čia, kiek neprivažiavus autostrados, pasukus į kairę (ŠR), pavažiavus 1,3 km iki posūkio į dešinę (PR), toliau 400 m iki sodybos, nuo jos paėjus 100 m į PR.“

 

Gėluvos piliakalnis

Šis piliakalnis žinomas ir Birutkalnio vardu. Jį 1906 m. žvalgė, fotografavo L. Kšivickis (nuotraukų yra VDKM), o 1961 m. – Lietruvos istorijos instituto archeologai. Piliakalnis „įrengtas Du-bysos kairiojo kranto aukštutinėje terasoje esančiame kranto kyšulyje. Aikštelė trapecinė, lenktu V šonu, pailga ŠR–PV kryptimi, 82 m ilgio, 20 m PV gale, 40 m pločio – ŠR. Jos ŠR pusėje supiltas tiesus 42 m ilgio, 2 m aukščio, 9 m pločio pylimas, už kurio iškastas 7,5 m pločio, 2 m gylio griovys ir supiltas antras 33 m ilgio, 2 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Pylimų galai buvo sujungti 1 m aukščio skersiniu pylimėliu. 3 m žemiau aikštelės, šlaite yra 5 m pločio j išorę per 1,2 m nuolaidėjanti terasa. Šlaitų viršutinė dalis 3–4 m aukštyje išlyginta. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Pylimai perkasti 6,5 m pločio grioviu padarant įvažiavimą į aikštelę. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir pylimai apaugę lapuočiais.

ŠR papėdėje, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė. PV papėdėje yra III–V a. kapinynas (tyrinėtas 1998 m.). 400 m į PR yra X–XVII a. senkapis (tyrinėtas 1974 ir 1996 m.).

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Ariogalos–Gėluvos plentu (196), Gėluvoje, prieš aiškesnį posūkį į kairę, pasukus keliuku į dešinę (PV), už 200 m.“

Į pietryčius nuo šio piliakalnio, ant gretimos aukštos kalvos, kelio į Čekiškę dešinėje pusėje yra buvęs senkapis (gal net keletas pilkapių). Jie suardyti XVI a., kai buvo statomi kalvinų susirinkimų namai ir šalia jų XVI–XVII a. laidojami mirusieji, o vėliau dirbant žemę. 1936 m. iš šių senkapių į muziejus pateko keletas III–IV a. ir IX–XII a. kapams būdingų radinių. Šiuos senkapius savo raštuose mini ir P. Tarasenka. 1974 m. Lietuvos istorijos instituto archeologai, vadovaujami V. Urbonavičiaus, buvusios kalvinistų bažnyčios vietoje ir šalia jos ištyrė 4 200 m2 plotą. Kasinėjimų metu aptikta 370 XVI–XVII a. kapų, tarp jų ir 3 apardyti V–VI a. griautiniai kapai, bei keletas pavienių kapų.

Ginaičių piliakalnis

Šis piliakalnis daugelio žinomas Kalniškių vardu. Netoli šio piliakalnio yra buvusi Ginaičių dvaro sodyba, anksčiau būta ir Ginaičių kaimo. „Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Alėjos ir Dubysos santakoje. Aikštelė pailga R–V kryptimi, 15x17 m dydžio, 2,5 m žemesne R dalimi. Išliko tik jos centrinė dalis, nes šonai ir R galas nuplauti, likęs iki 100 m ilgio ties pagrindu žemėjantis kyšulys – buvęs kalvos pagrindas. Aikštelės V gale supiltas 12 m ilgio, 2 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 15 m ilgio, 12 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 30–35 m aukščio. Piliakalnis apaugęs tankiais lapuočiais medžiais ir krūmais, žinomas ir Kalniškių vardu. Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas Ariogalos–Verėduvos plentu (196), už sodų dešinėje iškart pasukus į dešinę (Š), už 550 m – kairę (ŠR), pavažiavus tiesiai iki sodybos 1 km (yra 100 m į ŠV nuo sodybos, kitapus griovos).“

 Ginaičių piliakalnis

Šis piliakalnis daugelio žinomas Kalniškių vardu. Netoli šio piliakalnio yra buvusi Ginaičių dvaro sodyba, anksčiau būta ir Ginaičių kaimo. „Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Alėjos ir Dubysos santakoje. Aikštelė pailga R–V kryptimi, 15x17 m dydžio, 2,5 m žemesne R dalimi. Išliko tik jos centrinė dalis, nes šonai ir R galas nuplauti, likęs iki 100 m ilgio ties pagrindu žemėjantis kyšulys – buvęs kalvos pagrindas. Aikštelės V gale supiltas 12 m ilgio, 2 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 15 m ilgio, 12 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 30–35 m aukščio. Piliakalnis apaugęs tankiais lapuočiais medžiais ir krūmais, žinomas ir Kalniškių vardu. Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Pasiekiamas Ariogalos–Verėduvos plentu (196), už sodų dešinėje iškart pasukus į dešinę (Š), už 550 m – kairę (ŠR), pavažiavus tiesiai iki sodybos 1 km (yra 100 m į ŠV nuo sodybos, kitapus griovos).“ 

Ginaičių piliakalnis

„Piliakalnis (Kaukuras, Švedų Bokštas) įrengtas aukštumos kyšulyje, Šventupio kairiajame krante, prie jo santakos su bevardžiu upeliu. Aikštelė trikampė, orientuota R–V kryptimi, 16 m ilgio, 18 m pločio V krašte. Čia supiltas 18 m ilgio, 2,5 m aukščio, 13 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 38 m ilgio, 8 m pločio, 2 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Piliakalnis apaugęs pušimis, P aikštelės dalis dirvonuoja.

300 m į ŠV nuo piliakalnio yra II—IV a. pilkapynas (tyrinėtas 1970 m.). 450 m į ŠV nuo piliakalnio yra X–XVII a. kapinynas (tyrinėtas 1970 ir 1999 m.). Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.Pasiekiamas Verėduvos–Tarosų keliu miške pervažiavus Šventupį, už jo paėjus į dešinę (R) palei apleisto karjero kraštą ir toliau mišku 500 m.“

 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras Tinklalapis atnaujintas 2014.07.31. Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com